Pastaraisiais metais į Lietuvą grįžtančių emigrantų skaičius nuosekliai auga, o migracijos statistika pirmą kartą po ilgos pertraukos rodo teigiamą balansą.
Daugeliui tai ne tik grįžimas pas artimuosius, bet ir bandymas iš naujo susikurti gyvenimą, pasinaudojant užsienyje sukaupta patirtimi.
Kas skatina lietuvius grįžti?
Grįžimo priežastys dažniausiai susijusios su šeima, vaikų auginimu ir noru gyventi lietuviškoje aplinkoje.
Ne mažiau svarbus ir pokytis pačioje Lietuvoje – didesni atlyginimai, stipresnė ekonomika ir geresnės galimybės dirbti nuotoliu.
Dalis emigrantų atvirai pripažįsta supratę, kad užsienyje pasiektas aukštesnis pragyvenimo lygis neatsveria atstumo iki tėvų, senelių ir draugų.
Kiti nusivilia nuolatinio „laikino gyvenimo“ jausmu ir nori aiškesnio priklausymo vienai šaliai.
Grįžti skatina ir tai, kad vis daugiau tarptautinių įmonių atidaro biurus Lietuvoje.
Žmonės mato, jog gali uždirbti panašiai kaip svetur, bet gyventi pažįstamoje kultūrinėje ir kalbinėje aplinkoje.
Kokie didžiausi iššūkiai grįžus?
Grįžimo planuotojai dažnai įsivaizduoja, kad viskas klostysis savaime, tačiau realybė būna sudėtingesnė.
Iškart tenka tvarkyti dokumentus, keisti gyvenamąją vietą registruose, spręsti vaikų mokyklų ar darželių klausimą.
Dalis grįžtančiųjų susiduria su kultūriniu šoku – ypač tie, kurie išvyko iškart po mokyklos ir Lietuvą prisimena tik tokią, kokia ji buvo prieš kelerius ar keliolika metų.
Per tą laiką pasikeitė miestai, paslaugų kokybė, darbo santykiai, o ir patys žmonės tapo kitokie.
Svarbiausias iššūkis – darbas.
Nors grįžtantys dažnai atsiveža vertingos patirties, ne visada pavyksta rasti poziciją, atitinkančią užsienyje užimtas pareigas ar atlygio lūkesčius.
Darbo pokalbiuose grįžusieji kartais jaučiasi lyg turėtų nuolat aiškintis, kodėl ryžosi palikti užsienį.
Darbdaviams reikia parodyti, kaip būtent jų įmonėje gali būti pritaikyta per kelerius ar keliolika metų sukaupta tarptautinė patirtis.
Vaikų integracija ir švietimas
Šeimoms su vaikais grįžimas dažnai yra dvigubas išbandymas.
Reikia ne tik susirasti tinkamą mokyklą ar darželį, bet ir padėti vaikams prisitaikyti prie naujos kalbinės ir socialinės aplinkos.
Vaikai, visą ar didžiąją dalį gyvenimo praleidę užsienyje, lietuviškai gali kalbėti silpniau, ypač rašyti.
Todėl tėvams tenka galvoti apie papildomas pamokas, korepetitorius ar laikiną palengvintą ugdymo programą.
Mokykloms taip pat tai nėra lengvas uždavinys.
Joms reikia rasti būdų, kaip vertinti kitokias patirtis turinčius vaikus, kurie dažnai geriau kalba anglų ar kitos šalies kalba, bet sunkiau prisitaiko prie čia įprastų taisyklių.
Kaip pasiruošti grįžimui?
Ekspertai rekomenduoja grįžimą planuoti ne spontaniškai, o bent keliems mėnesiams į priekį.
Reikia ramiai įvertinti šeimos finansinę padėtį, būsimas pajamas Lietuvoje ir galimas išlaidas būstui, švietimui, sveikatai.
Naudinga pasidomėti, ar yra galimybių dirbti nuotoliu Lietuvos įmonėms arba likti dabartiniame darbe, bet keisti gyvenamąją šalį.
Tokiu atveju pereinamasis laikotarpis tampa gerokai švelnesnis.
Dar gyvenant užsienyje verta atnaujinti kontaktus Lietuvoje – su buvusiais kolegomis, studijų draugais, bendraminčiais.
Toks tinklas dažnai padeda greičiau rasti darbą ir suprasti realias rinkos sąlygas, o ne remtis vien prisiminimais.
Galiausiai svarbu psichologiškai priimti, kad grįžimas nereiškia grįžimo į praeitį.
Lietuva nebus tokia pati, kokią palikote, o ir jūs patys jau esate kitokie – su platesniu požiūriu ir naujais įgūdžiais.
Grįžimas kaip naujas startas
Daugeliui sugrįžusiųjų Lietuva tampa vieta naujam karjeros posūkiui.
Užsienyje sukauptas finansinis pagrindas suteikia daugiau drąsos kurti verslą, keisti profesiją ar pradėti studijas.
Šiuo metu vis daugiau iniciatyvų siūlo pagalbą grįžtantiems: informacijos centrus, konsultacijas dėl mokesčių, švietimo ar socialinių garantijų.
Nors grįžimo kelias retai būna visiškai sklandus, nuoseklus planavimas ir realistiški lūkesčiai padeda išvengti didžiausių nusivylimų.
Grįžtantys lietuviai atveža patirtį, kuri gali stiprinti vietos bendruomenes ir verslus.
Nuo to, kiek atvira bus darbo rinka ir institucijos, priklausys, ar ši „bumerango“ karta Lietuvą pasirinks ne tik namais, bet ir ilgalaike gyvenimo vieta.
