Miesto parkai dažniausiai siejami su medžiais, takais ir suolais, tačiau nauji tyrimai rodo, kad didžiausia jų vertė slypi plika akimi nematomame pasaulyje.
Ant žolės, dirvožemyje ir net ant suoliukų paviršių gyvenantys mikroorganizmai gali turėti apčiuopiamą poveikį mūsų imuninei sistemai ir psichinei sveikatai.
Nematomos parko ekosistemos
Kiekvienas pasivaikščiojimas parke yra susitikimas su milžiniška mikroorganizmų įvairove.
Dirvožemyje, ant augalų lapų ir ore sklando tūkstančiai skirtingų bakterijų ir grybų rūšių, sudarančių savitą miesto ekosistemą.
Mokslininkai pabrėžia, kad ši įvairovė nėra tik ekologinis kuriozas.
Ji gali veikti žmogaus imuninės sistemos vystymąsi ir padėti organizmui geriau atskirti pavojingus patogenus nuo nekenksmingų aplinkos dirgiklių.
Augant miestuose ir vis mažiau bendraujant su natūralia aplinka, vaikų imuninė sistema patiria vis kitokias sąlygas nei ankstesnėms kartoms.
Mažėjanti mikrobų įvairovė aplinkoje siejama su dažnesnėmis alergijomis ir autoimuninėmis ligomis, ypač dideliuose miestuose.
Ryšys su imunine sistema
Imuninė sistema treniruojasi tarsi raumuo, ir šios treniruotės dalis vyksta keičiantis mikroorganizmams tarp aplinkos ir žmogaus kūno.
Lietus, vėjas ir žemės dalelės perneša mikrobus ant mūsų odos, drabužių ir kvėpavimo takų.
Tyrimuose lyginant žmones, dažnai leidžiančius laiką žaliose erdvėse, su tais, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia uždarose patalpose, aptinkami skirtumai jų odos ir žarnyno mikrobiomo sudėtyje.
Įvairesnis mikrobiomas siejamas su atsparesne imunine sistema ir mažesne lėtinių uždegiminių ligų rizika.
Ypač jautri šiam poveikiui yra vaikystė.
Vaikai, kurie turi galimybę žaisti įvairiose lauko erdvėse, daugiau liesti žemę, augalus ir natūralius paviršius, dažniau pasižymi įvairesniu mikrobiomu nei tie, kurie daugiausia laiko praleidžia sterilioje aplinkoje.
Parkai ir psichinė sveikata
Miesto želdynai siejami ne tik su fizine, bet ir su psichine sveikata.
Žmonės, kurie reguliariai lankosi parkuose, dažniau mini mažesnį streso lygį, geresnę nuotaiką ir miego kokybę.
Įdomu tai, kad dalį šio poveikio gali aiškinti ne vien vizualus žalios aplinkos raminantis poveikis, bet ir mikroorganizmai.
Eksperimentuose, kai žmonės trumpą laiką praleidžia įvairaus tipo aplinkose, po apsilankymo natūralesniuose parkuose jų organizmuose aptinkama daugiau naudingų aplinkos mikrobų pėdsakų.
Manoma, kad tam tikros bakterijų rūšys, patekusios į žmogaus organizmą, gali netiesiogiai veikti smegenis per imuninę ir hormonų sistemas.
Taip jos prisideda prie streso hormonų reguliavimo ir uždegiminių procesų mažinimo, o tai siejama su geresne emocine savijauta.
Miesto planavimas ir „mikrobų architektūra“
Šiuolaikiniai miestų planuotojai vis dažniau kalba ne tik apie medžių skaičių ar takų plotį, bet ir apie mikrobinę aplinkos kokybę.
Skirtingų tipų želdynai – pievos, miško lopai, vandens telkinių pakrantės – palaiko skirtingas mikroorganizmų bendrijas.
Kuo įvairesnė augalija ir reljefas, tuo turtingesnė ir mikrobiologinė aplinka.
Tai reiškia, kad vienodos vejos plotas tarp daugiabučių suteikia mažiau naudos nei mišrus, natūralumą imituojantis parkas su krūmais, žydinčiais augalais ir medžiais.
Pastaraisiais metais kai kuriose šalyse pradėti eksperimentai, kai prie mokyklų ir darželių įrengiami natūralesni, mišką primenantys kiemai.
Stebima, kad po kelių mėnesių vaikų oda ir žarnynas prisipildo daugiau gamtoje paplitusių mikrobų, o jų imuniniai rodikliai rodo palankius pokyčius.
Kaip gyventojai gali pasinaudoti mokslu?
Kasdieniam miestiečiui šios žinios gali virsti paprastais įpročiais.
Dažnesni pasivaikščiojimai parkuose, ypač toliau nuo intensyvaus eismo, leidžia reguliariai „susitikti“ su naudingais mikroorganizmais.
Specialistai rekomenduoja neapsiriboti tik pagrindiniais takais.
Pasivaikščiojimas per pievą, prisilietimas prie medžio žievės ar sėdėjimas ant žolės, kai tai leidžia oro sąlygos, praplečia kontaktą su mikrobine įvairove.
Tėvams patariama nebijoti saikingo „purvo“.
Žinoma, svarbu higiena ir rankų plovimas prieš valgį, tačiau nuolatinis siekis visiškai išvengti žemės ir natūralių paviršių mažina vaikų sąlytį su naudinga gamtos puse.
Daugeliui miestų vis sparčiau tankėjant, parko kvadratinis metras įgauna naują vertę.
Jis tampa ne tik poilsio vieta, bet ir natūraliu mikrobiologiniu „treniruočių centru“ mūsų imunitetui ir emocinei sveikatai.
