Vis daugiau vidutinio amžiaus lietuvių ryžtasi keisti karjerą po keturiasdešimties ir renkasi naujas profesijas, dažnai net visai kitose srityse nei dirbo iki šiol.
Kursai, perkvalifikavimo programos ir studijos vakarais tampa įprasta kasdienybės dalimi žmonėms, kurie iki šiol buvo laikomi „įsitvirtinusiais“ darbo rinkoje.
Vidurinio amžiaus lūžis
Psichologai šį reiškinį sieja su natūralia gyvenimo raida, kai žmogus pradeda kritiškiau vertinti savo pasirinkimus ir laiką, kuris liko aktyviai profesinei veiklai.
Iki keturiasdešimties dažnas orientuojasi į stabilumą, pajamas ir karjeros laiptelius, o vėliau vis svarbesnis tampa prasmingumo ir vidinio pasitenkinimo kriterijus.
Būtent šiuo laikotarpiu ryškėja vadinamasis vidurio amžiaus pervertinimas, kai užduodami klausimai, ar dabartinis darbas atitinka vertybes ir ilgalaikius lūkesčius.
Dalis žmonių suvokia, kad ilgus metus rinkosi saugų, bet mažai džiaugsmo teikiantį kelią ir nenori taip praleisti likusių dešimtmečių.
Kodėl saugus darbas ima nebetenkinti?
Ekonominės krizės ir pandemijos patirtis parodė, kad ir „saugūs“ darbai gali būti trapūs, todėl vien stabilumo argumentas prarado ankstesnę galią.
Daugelis suprato, jog prasmės neteikiantis darbas vargina labiau nei rizika išdrįsti keistis ir išmokti ką nors nauja.
Ne mažiau svarbi ir darbo pobūdžio kaita.
Rinkai sparčiai keičiantis, ilgus metus toje pačioje įmonėje ar srityje dirbę žmonės jaučiasi pavargę nuo rutinos, procedūrų ir biurokratijos, kuri neretai auga greičiau nei reali atsakomybė ar autonomija.
Per keturis–penkis dešimtmečius sukaupta gyvenimiška patirtis taip pat keičia požiūrį.
Žmonės geriau pažįsta savo stiprybes, žino, kokius kompromisus padarė jaunystėje, ir dažniau drįsta pripažinti, kad pirminis profesijos pasirinkimas buvo nulemtas atsitiktinumo, tėvų įtakos ar tuometinių galimybių.
Kursai, perkvalifikacija ir sugrįžimas į studijas
Lietuvoje auga vakarinių ir nuotolinių studijų, profesinių kursų bei intensyvių perkvalifikavimo programų pasiūla, orientuota būtent į dirbančius suaugusiuosius.
Į auditorijas ir virtualias klases vis dažniau grįžta žmonės, kurie jau augina paaugusius vaikus, yra išsimokėję paskolas ir gali skirti daugiau dėmesio sau.
Didelė dalis besimokančiųjų renkasi technologijų, projektų valdymo, rinkodaros, psichologijos, socialinio darbo sritis.
Kai kurie visai keičia kryptį – pavyzdžiui, inžinieriai atranda mokytojo kelią, bankų darbuotojai pereina į socialines paslaugas, o paslaugų sektoriaus atstovai domisi programavimu ar duomenų analize.
Svarbus vaidmuo tenka ir valstybės remiamoms programoms bei darbdavių iniciatyvoms, kurios siūlo dalinai finansuojamus mokymus ar studijas.
Įmonės supranta, kad investicija į vidutinio amžiaus darbuotoją atsiperka, nes jis paprastai lojalesnis, atsakingesnis ir turi platesnį gyvenimo kontekstą.
Emocinis aspektas ir artimųjų reakcija
Nuspręsti keisti karjerą po keturiasdešimties dažnam nėra lengva, nes tenka susidurti su artimųjų abejonėmis ir baime „prarasti tai, kas sukurta“.
Trukdo ir įsišakniję stereotipai, kad naujų dalykų mokytis verta tik jaunystėje, o vėliau belieka „ištempti iki pensijos“.
Tačiau požiūris palaipsniui keičiasi.
Vis daugiau šeimų palaiko partnerių sprendimą mokytis vakarais, laikinai dirbti mažiau ar keisti sritį, suprasdamos, kad tai ilgainiui gali reikšti ne tik geresnes pajamas, bet ir sveikesnę psichologinę būseną.
Svarbi ir bendraminčių bendruomenė.
Perkvalifikavimo grupėse, interneto forumuose ir socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi patirtimi, sėkmės ir nesėkmės istorijomis, o tai padeda sumažinti nesaugumo jausmą ir stiprina pasitikėjimą savimi.
Karjeros posūkis regionuose
Karjeros keitimo tendencija ryški ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose, kur iki šiol galimybių buvo mažiau.
Nuotolinio darbo plėtra leido daliai žmonių iš miestų grįžti į gimtus miestelius ar kaimus ir tęsti veiklą tarptautinėse komandose, neišsikeliant iš savo bendruomenės.
Regionuose vis dažniau matyti vidutinio amžiaus žmonių įkurti nedideli verslai: paslaugų dirbtuvės, konsultacijų veikla, kūrybinės dirbtuvės, nedidelės maitinimo vietos.
Daugeliui tai – antroji karjera po ilgamečio darbo didelėse organizacijose.
Tokie sprendimai ne tik keičia pačių žmonių gyvenimus, bet ir daro poveikį vietos ekonomikai bei socialiniam audiniui.
Stiprėja bendruomenės, atsiranda naujų paslaugų ir iniciatyvų, o gyvenimo tempas tampa labiau derinamas su asmeniniais ritmais.
Kas laukia darbo rinkos?
Ekspertai prognozuoja, kad lanksti karjera su keliais ryškiais posūkiais gyvenime taps labiau taisykle nei išimtimi.
Darbo rinka vis labiau vertins ne tik konkrečią specialybę, bet ir gebėjimą mokytis, prisitaikyti, bendrauti ir dirbti komandoje, nepriklausomai nuo amžiaus.
Vidutinio amžiaus žmonių karjeros pokyčiai gali padėti mažinti stereotipus apie „per senus“ darbuotojus ir paskatinti darbdavius kurti įvairesnes, amžiui draugiškas darbo sąlygas.
O patiems žmonėms tai yra galimybė likusius darbingus metus praleisti taip, kad vakarais nereikėtų susitaikymu kartoti, jog „darbas – tik dėl atlyginimo“.
