Vis daugiau vidutinio amžiaus žmonių Lietuvoje ryžtasi kardinaliai keisti karjerą ir mokosi programuoti ar dirbti su technologijomis.
Per kelis pastaruosius metus suaugusiųjų mokymosi kursuose išryškėjo nauja tendencija – į auditorijas ir nuotolines paskaitas ateina ne tik studentai, bet ir keturiasdešimtmečiai ar net vyresni specialistai, nusprendę pradėti viską iš naujo.
Kas skatina keisti karjerą?
Daugeliui vidutinio amžiaus žmonių lemiamas postūmis būna nesaugumo jausmas dėl dabartinio darbo.
Neretas mato, kad jų profesija sparčiai keičiasi, atlyginimai neauga, o ateities perspektyvos atrodo miglotos.
Technologijų sektorius vilioja ne tik didesnėmis pajamomis, bet ir lankstesnėmis darbo sąlygomis.
Galimybė dirbti nuotoliu, laisviau planuoti laiką ir jungti darbą su šeimos įsipareigojimais tampa svarbiu argumentu tiems, kurie nebenori būti pririšti prie griežto grafiko ar konkrečios vietos.
Kita priežastis – noras dirbti prasmingesnį, labiau kūrybišką darbą.
Žmonės, dešimtmečius dirbę rutininį ar fizinį darbą, pastebi, kad technologijų srityje galima daugiau kurti, spręsti problemas ir matyti greitą savo pastangų rezultatą.
Ar įmanoma pradėti nuo nulio?
Daugelis keturiasdešimtmečių pradžioje abejoja, ar dar ne per vėlu mokytis programavimo ar duomenų analizės.
Tačiau suaugusiųjų švietimo atstovai pabrėžia, kad amžius nėra kliūtis – svarbiau motyvacija, laikas mokymuisi ir aiškus tikslas.
Pradedantieji dažnai startuoja nuo intensyvių kursų, kuriuose supažindinama su pagrindinėmis programavimo kalbomis, interneto svetainių kūrimu ar testavimu.
Tokie kursai paprastai organizuojami vakarais arba savaitgaliais, kad būtų suderinami su darbu ir šeima.
Ne vienas mokymosi centras siūlo pradedančiųjų grupes be jokio techninio pasirengimo.
Ten pirmiausia aiškinami logikos, algoritmų, darbo su duomenimis pagrindai ir tik vėliau pereinama prie sudėtingesnių užduočių.
Vidutinio amžiaus žmonėms dažnai padeda ir tai, kad jie jau turi stiprių įgūdžių kitose srityse.
Komunikacija, projektų valdymas, finansų ar administravimo patirtis tampa privalumu, kai reikia dirbti komandoje ar suprasti verslo procesus, kuriuos vėliau tenka skaitmeninti.
Didžiausi iššūkiai suaugusiems mokiniams
Nusprendus keisti karjerą, pirmasis iššūkis paprastai būna laikas.
Šeima, vaikai, dabartinis darbas ir buitis palieka mažiau erdvės mokymuisi nei jauname amžiuje, todėl tenka ieškoti disciplinos ir paramos artimiausioje aplinkoje.
Kitas barjeras – psichologinis.
Dalis žmonių baiminasi atsisėsti į vieną suolą su jaunesniais kolegomis, jaučiasi nejaukiai dėl savo lėtesnio tempo ar menkesnių skaitmeninių įgūdžių.
Čia svarbus ir dėstytojų, ir grupės požiūris.
Ten, kur kuriama palaikanti, bendradarbiaujanti atmosfera, vyresni dalyviai greičiau įsitraukia, drąsiau klausia ir lengviau įveikia pradines baimes.
Prieš priimdami sprendimą žmonės neretai abejoja ir dėl finansų.
Mokymai kainuoja, o laikotarpis, kai reikia derinti kursus su darbu ar net trumpam sumažinti darbo krūvį, reikalauja atsargiai planuoti šeimos biudžetą.
Kaip pasiruošti karjeros posūkiui?
Specialistai, dirbantys su suaugusiaisiais, rekomenduoja neskubėti ir pirmiausia pasitikrinti, ar technologijų sritis iš tikrųjų patinka.
Prieš investuojant į ilgesnius mokymus verta išbandyti nemokamas įžangines pamokas, trumpus kursus ar savarankiškas užduotis.
Padeda ir aiškus tikslas – suprasti, kurioje srityje norima dirbti.
Programuotojo darbas labai skiriasi nuo testuotojo, sistemų administratoriaus ar duomenų analitiko kasdienybės, todėl pravartu pasidomėti šių profesijų turiniu ir atsakomybe.
Be techninių žinių, svarbu ir minkštieji įgūdžiai.
Mokantis naujos profesijos prireiks kantrybės, gebėjimo priimti kritiką, dirbti komandoje ir nuolat mokytis iš klaidų, nes technologijų srityje pokyčiai ypač greiti.
Viena dažniausių klaidų – tikėtis, kad po kelių mėnesių kursų pavyks iš karto gauti idealiai apmokamą darbo vietą.
Realistiškesnis kelias – pradėti nuo jaunesniojo specialisto pozicijos, praktikos ar bandomųjų projektų ir po truputį auginti patirtį.
Ką duoda toks sprendimas?
Pasirinkę keisti karjerą vidutiniame amžiuje žmonės dažnai sako, kad labiausiai juos nustebino ne naujos žinios, o pasitikėjimo savimi pokytis.
Išdrįsę išlipti iš komforto zonos, jie pamato, kad gali mokytis, prisitaikyti ir konkuruoti darbo rinkoje net ir po kelių dešimtmečių profesinės rutinos.
Tokios istorijos svarbios ir platesniame šalies kontekste.
Senstanti visuomenė ir sparčiai besikeičianti ekonomika verčia pergalvoti stereotipą, kad mokomasi tik jaunystėje, o po keturiasdešimties belieka saugoti turimą darbo vietą.
Vidutinio amžiaus žmonių sugrįžimas į mokymosi suolus rodo, kad karjeros istorija nebūtinai turi baigtis viena profesija.
Kiekvienas sėkmingas posūkis tampa signalu kitiems, kad ir jie gali rinktis nuolat atsinaujinančią, įgūdžiais grįstą gyvenimo kelią.
