Vis daugiau vidutinio amžiaus lietuvių po keturiasdešimties metų ryžtasi palikti ilgus metus dirbtą darbą ir pradėti viską iš naujo.
Pasak karjeros konsultantų, tokių istorijų daugėja tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose miestuose, o didžiausią įtaką sprendimui keistis daro sveikata, prasmingo darbo poreikis ir finansinis saugumas.
Vidutinio amžiaus lūžis
Psichologai pastebi, kad maždaug ties keturiasdešimtais gyvenimo metais daugeliui žmonių natūraliai kyla klausimas, ar pasirinktas kelias iš tiesų tenkina.
Dažniau pradeda ryškėti ilgalaikio streso pasekmės, o vaikai tampa savarankiškesni ir atsiranda daugiau erdvės galvoti apie save.
Dalis žmonių suvokia, kad jų darbas nebeatitinka vertybių ar gyvenimo būdo, kurio jie nori ateityje.
Kiti pajunta, kad pasiekė profesines lubas ir nebenori dar dešimtmečius dirbti to paties.
Kas dažniausiai skatina pokytį?
Karjeros konsultacijose dažniausiai minimos trys priežastys: perdegimas, sveikatos problemos ir noras dirbti prasmingesnį darbą.
Ilgus metus intensyviame tempe dirbę specialistai pavargsta nuo nuolatinės įtampos ir pradeda ieškoti lėtesnio ritmo bei aiškesnės darbo ir asmeninio gyvenimo ribos.
Sveikatos iššūkiai tampa rimtu signalu, kad ankstesnis darbo režimas buvo per daug alinantis.
Tada žmonės dažniau renkasi profesijas, leidžiančias daugiau judėti, daugiau būti gryname ore ar dirbti lanksčiu grafiku.
Persikvalifikavimas: nuo kursų iki profesinių mokyklų
Karjerą keičiantys vidutinio amžiaus žmonės vis dažniau naudojasi profesinio mokymo ir aukštųjų mokyklų siūlomomis trumpesnėmis programomis.
Populiarūs tampa vakariniai ir nuotoliniai kursai, leidžiantys mokytis derinant tai su darbu.
Technologijų, programavimo, duomenų analitikos, projektų valdymo ar skaitmeninės rinkodaros programos pritraukia ne tik jaunimą, bet ir penkiasdešimtmečius.
Kita kryptis – amatai ir paslaugų sektorius: nuo grožio ar sveikatingumo paslaugų iki maisto gamybos ir smulkaus verslo.
Finansinio saugumo klausimas
Viena didžiausių baimių keičiant karjerą po keturiasdešimties – stabilaus atlyginimo praradimas.
Specialistai pataria pokyčiui ruoštis iš anksto ir susikurti bent kelių mėnesių finansinę pagalvę.
Dažnai žmonės pirmuosius žingsnius naujoje srityje daro dirbdami sena darbą: vakarais mokosi, savaitgaliais imasi mažų užsakymų ar savanorystės.
Taip galima išbandyti, ar nauja kryptis tikrai tinka, ir pamažu susikurti klientų ratą ar patirties bagažą.
Kaip pasiruošti karjeros posūkiui?
Pirmiausia specialistai rekomenduoja aiškiai įsivardyti, ko tikimasi iš pokyčio: didesnio atlyginimo, daugiau laisvės, mažiau streso ar galimybės kurti vertę kitiems.
Tikslas padeda pasirinkti tinkamą kryptį ir realistiškai įvertinti, kiek laiko bei pastangų reikės.
Svarbu įvertinti ir turimus įgūdžius, kuriuos galima perkelti į naują sritį.
Pavyzdžiui, vadovavimo, komunikacijos, derybų ar klientų aptarnavimo patirtis dažnai vertinama įvairiose srityse ir padeda paspartinti perėjimą.
Darbdavių požiūris ir stereotipai
Nors dalis vidutinio amžiaus žmonių baiminasi diskriminacijos dėl amžiaus, personalo atrankų specialistai pabrėžia, kad patirtis vis labiau vertinama.
Darbdaviams svarbi ne tiek žmogaus gimimo data, kiek gebėjimas mokytis, prisitaikyti prie pokyčių ir dirbti komandoje.
Ypač vertinami kandidatai, kurie gali aiškiai paaiškinti savo karjeros pokyčio motyvus ir parodyti, kokių konkrečių žingsnių jau ėmėsi naujoje srityje.
Stereotipus dažnai padeda laužyti gerai parengtas gyvenimo aprašymas ir motyvacinis laiškas, kuriame atskleidžiama ir patirtis, ir ryžtas.
Ką verta žinoti svarstantiems pokytį?
Karjeros konsultantai pataria neskubėti nutraukti seną darbo sutartį vos tik kilus minčiai apie pokytį.
Geresnis kelias – ramiai surinkti informaciją, pasikalbėti su tos srities specialistais ir pabandyti save naujoje veikloje mažesne rizika.
Tam tinka trumpi kursai, savanorystė, praktikos ar daliniai projektai, leidžiantys pajusti realybę, o ne vien įsivaizduojamą paveikslą.
Artimųjų ir šeimos palaikymas taip pat turi didelę reikšmę, nes pokyčio laikotarpiu neišvengiamai atsiranda abejonių ir svyravimų.
Pokytis – ne tik karjera
Keičiant profesiją vidutiniame amžiuje dažnai keičiasi ir gyvenimo ritmas, santykis su darbu bei laisvalaikiu.
Daug žmonių atranda galimybę daugiau laiko skirti sveikatai, artimiesiems, pomėgiams arba savanorystei.
Net jei naujoji veikla finansiškai kurį laiką atrodo kuklesnė, daliai žmonių svarbesnis tampa kasdienis pasitenkinimas ir vidinė ramybė.
Tokios istorijos rodo, kad karjeros kelias nebūtinai turi būti tiesus, o sprendimas keistis po keturiasdešimties gali tapti pradžia naujo, labiau savo poreikius atitinkančio gyvenimo etapo.
