Kodėl taip sunku pasirinkti vieną iš kelių gerų variantų? Ką daryti, kai stringame

Šiuolaikinis žmogus turi daugiau pasirinkimų nei bet kada anksčiau, tačiau kartu vis dažniau jaučiasi įstrigęs, bandydamas apsispręsti tarp kelių gerų variantų. Tai pasireiškia tiek renkantis darbą, būstą ar miestą, tiek sprendžiant, kur leisti atostogas, kokį būrelį rinktis vaikui ar net ką valgyti vakarienei.

Dažnai atrodo, kad kuo daugiau galimybių, tuo turėtume būti laimingesni, tačiau realybėje gausa dažnai virsta nerimu, atidėliojimu ir nuolatiniu abejojimu, ar tikrai pasirinkome geriausiai. Vis dėlto yra keli gana žemiški būdai palengvinti apsisprendimą ir sugrąžinti jausmą, kad gyvenimą vis dėlto vairuojame mes patys.

Kas trukdo apsispręsti?

Viena dažniausių priežasčių, kodėl stringame tarp kelių gerų variantų, yra baimė prarasti tai, ko nepasirinksime. Net jei pasirinkimas logiškas, galvoje sukasi mintis, kad kitas kelias galėjo būti geresnis, įdomesnis ar sėkmingesnis, todėl atidėliojame sprendimą, tikėdamiesi, kad atsiras akivaizdi, viską išsprendžianti užuomina.

Prie to prisideda ir vadinamasis tobulumo siekimas: norime rasti ne „pakankamai gerą“, o idealų variantą. Tuomet imame rinkti begales informacijos, lyginti smulkmenas ir galiausiai pavargstame tiek, kad sprendimas atrodo dar sunkesnis nei pradžioje.

Kaip atskirti, kas iš tikrųjų svarbu?

Kai visi variantai atrodo panašiai geri, verta sustoti ir nusibrėžti kelis aiškius prioritetus. Vietoj abstrakčių norų, pavyzdžiui, „noriu geresnio darbo“, padeda tiksliau įsivardyti, kas šiuo metu labiausiai svarbu: didesnis atlyginimas, trumpesnis kelias iki biuro, ramesnė aplinka ar aiškesnės augimo galimybės.

Praktinis būdas tai padaryti yra trumpas sąrašas su 3–5 kriterijais, be kurių šiuo metu nenorėtumėte apsieiti. Visi kiti privalumai gali būti malonūs priedai, tačiau jie neturėtų nusverti to, kas jums iš tiesų reikšminga kasdien.

Ką daryti, kai protas ir jausmas nesutampa?

Ne viena situacija pažįstama iš vidaus, kai protas sako, kad vienas pasirinkimas logiškesnis, bet viduje kirba jausmas, kad norisi visai kito. Tokiu atveju gali padėti vaizdžiai įsivaizduoti, kaip atrodytų artimiausi metai, jei pasirinktumėte kiekvieną iš variantų, ir atkreipti dėmesį ne tik į faktus, bet ir į fizišką reakciją kūne.

Kai mintyse „pabūname“ skirtinguose scenarijuose, kartais paaiškėja, kad vienas jų kelia daugiau įtampos ar nuobodulio, o kitas daugiau smalsumo ir energijos. Tai nėra magiškas atsakymas, tačiau dažnai padeda atskirti, ar svarstome dėl realių rizikų, ar labiau dėl įpročio bijoti bet kokių permainų.

Mažesni sprendimai, mažesnis spaudimas

Vienas iš būdų palengvinti pasirinkimą yra suskaidyti jį į mažesnius žingsnius. Pavyzdžiui, vietoj to, kad iš karto priimtumėte sprendimą dėl naujo miesto, galima pirmiausia susitarti su savimi, kad išbandysite gyvenimą ten kelis mėnesius ir tik po to spręsite, ar norite likti ilgiau.

Panašiai galima elgtis ir su kitomis sritimis: išbandyti naują veiklą ne visam sezonui, o mėnesiui, prašyti bandomojo laikotarpio darbe, kur galima aiškiau įsivertinti, kaip jaučiatės, o ne iš karto įsipareigoti ilgam. Mažesni sprendimai sumažina vidinį spaudimą nepadaryti klaidos.

Kaip susitarti su savimi dėl termino?

Neretas žmogus laukia momento, kai sprendimas ateis savaime, tačiau dažnai tai reiškia, kad mėnesių mėnesius gyvename tarsi laukimo režimu. Padeda aiškiai su savimi sutarti, iki kada sprendimas turi būti priimtas, ir tą datą užsirašyti kalendoriuje.

Iki pasirinkto termino galima ramiai rinkti informaciją, kalbėtis su žmonėmis, kurie praėjo panašią situaciją, ir stebėti savo reakcijas. Atėjus terminui, verta sąmoningai sustoti, peržvelgti viską, ką sužinojote, ir pasirinkti geriausiai tuo metu turima informacija, užuot dar kartą nukėlus apsisprendimą į ateitį.

Kaip neslėgti savęs dėl galimos klaidos?

Vienas didžiausių vidinių stabdžių yra mintis, kad „paskui bus per vėlu atsukti atgal“. Tačiau daugelis šiuolaikinių pasirinkimų iš tikrųjų yra labiau koreguojami, nei galvojame: darbą galima keisti, miestą galima palikti, o net ir studijų kryptį galima koreguoti, įgijus papildomų žinių ar patirties.

Vietoj klausimo „ar tai teisingas sprendimas visam gyvenimui?“ kartais pravartu sau užduoti paprastesnį: „ar tai pakankamai geras žingsnis artimiausiems keleriems metams?“. Toks požiūris leidžia lengviau kvėpuoti ir leidžia sau mokytis iš patirties, o ne užstrigti nuolatiniame svarstyme be jokio judesio.

Kada verta stabtelėti ir pasitarti?

Jei pastebite, kad svarstydami tą patį sprendimą ilgą laiką sukate ratus, o kasdienis gyvenimas nuo to tampa vis labiau įtemptas, gali būti verta pasikalbėti su žmogumi iš šalies. Tai gali būti artimas draugas, šeimos narys, darbo kolega ar specialistas, kuris padeda atskirti emocijas nuo faktų ir įvardyti tai, ko patys nebepastebime.

Tokie pokalbiai nepakeičia mūsų atsakomybės už pasirinkimą, tačiau neretai suteikia daugiau aiškumo ir padeda pamatyti, kad iš tiesų turime ne vieną, o kelis pakankamai gerus kelius. Tuomet sprendimas tampa ne spąstais, o proga pasirinkti kryptį, kuri šiuo metu labiausiai artima jums.