Kodėl taip sunku priimti komplimentą be pasiteisinimų? Ką pakeisti jau nuo kito karto

Daug žmonių prisipažįsta, kad išgirdus pagyrimą jiems pasidaro nejauku, norisi nusijuokti, sumenkinti save ar greitai pakeisti temą. Nors komplimentai turėtų džiuginti, realybėje jie neretai sutrikdo ir kelia vidinę įtampą.

Mokėjimas priimti gerą žodį nėra tuštybė. Tai svarbi savivertės ir santykių dalis, kuri padeda jaustis artimesniems, geriau suprasti vieni kitus ir mažinti kasdienį vidinį kritiškumą sau.

Iš kur atsiranda nejaukumas?

Daugelis mūsų užaugo girdėdami, kad girti save yra negražu, o pasitikėjimas savimi lengvai supainiojamas su pasipūtimu. Toks požiūris skatina į komplimentą reaguoti ne priėmimu, o neigimu ar atmetimu.

Prie to prisideda ir įprotis save vertinti griežčiau nei kitus. Jei vidinis balsas nuolat kartoja, kad galėjote pasirodyti geriau, bet kurį pagyrimą protas automatiškai tikrina: „ar tikrai nusipelniau“.

Kaip atrodo komplimento atmetimas?

Dažnas scenarijus: kažkas pasako, kad gražiai atrodote, o jūs iškart atsakote, jog „čia sena suknelė“ arba „tiesiog geras apšvietimas“. Žmogus norėjo parodyti dėmesį, bet jo žodžiai liko tarsi atmesti.

Panašiai nutinka ir darbe, kai už nuveiktą darbą pagiriate save menkinančiu sakiniu: „čia nieko tokio, bet ačiū“. Toks atsakymas siunčia žinutę, kad savo pastangų nelaikote vertingomis, ir ilgainiui tai pradeda formuoti aplinkinių lūkesčius.

Ką iš tiesų dovanoja komplimentas?

Komplimentas dažnai būna mažas, bet nuoširdus bandymas užmegzti ryšį. Žmogus taip pasako: „pastebėjau tave ir tai, ką darai“. Atmesdami pagyrimą, netyčia atmetame ir šį artumo gestą.

Be to, komplimentai veikia tarsi veidrodžiai, kurie parodo ne tik tai, ką mato kiti, bet ir tai, kaip mes patys į save žiūrime. Jei kiekvieną gerą žodį tenka „išsikovoti“ savo galvoje, tai ženklas, kad vidinis kritikas pernelyg garsus.

Paprastesnis atsakymas: „ačiū“

Viena efektyviausių, nors iš pradžių ir keistai skambančių praktikų yra sąmoningai apsiriboti trumpu atsakymu. Išgirdus komplimentą, sustoti ir pasakyti: „ačiū“ be jokių pridėtinių pasiteisinimų ar nuvertinimų.

Iš pradžių gali atrodyti, kad toks atsakymas per trumpas arba rodo per didelį savimi pasitikėjimą. Tačiau dažniausiai aplinkiniams tai skamba natūraliai ir pagarbiai, o nejaukumas kyla tik mūsų pačių viduje.

Vidinė reakcija ir mintys

Net jei išoriškai pavyksta pasakyti „ačiū“, viduje dažnai užverda abejonių lavina. Svarbu pastebėti šias mintis: „aš to nevertas“, „jam turbūt kažko reikia“, „čia tik mandagumas“ ir suprasti, kad tai tėra senų nuostatų aidas.

Vietoj to galima sąmoningai permąstyti: gal žmogus tikrai mato kažką gero, ko aš pats sau seniai nebeleidžiu matyti. Tai nėra privalomas įsipareigojimas nuolat būti tobulu, tai tiesiog akimirka, kai kas nors pamato jūsų gerąją pusę.

Ką daryti, jei komplimentas nepatogus?

Kartais komplimentai paliečia jautresnes temas: išvaizdą po pasikeitimų, gyvenimo įvykius, darbo sėkmę po sunkaus etapo. Tokiais atvejais natūralu jaustis dvejopai: iš vienos pusės malonu, iš kitos pusės skauda.

Tada verta atsakyti taip, kad saugumą suderintumėte su atvirumu. Pavyzdžiui: „ačiū, man šitas laikotarpis buvo sudėtingas, todėl tavo žodžiai man svarbūs“. Taip neprivalote išsamiai aiškintis, bet kartu parodote, kad komplimentas pataikė į jautrą vietą.

Komplimentai santykiuose ir šeimoje

Artimuose santykiuose gerų žodžių priėmimas dar svarbesnis. Jei partneris ar vaikas vis išgirsta tik „ai, čia nieko tokio“, laikui bėgant jam gali pasirodyti, kad jo pastangos būti dėmesingu nereikalingos.

Mokantis priimti komplimentą verta pastebėti ir kitą pusę: ar jūs patys pakankamai dažnai sakote gerus žodžius kitiems. Nuoširdus, bet neperdėtas pagyrimas gali švelniai keisti ir bendrą bendravimo toną namuose.

Kaip pradėti keisti įprotį?

Naudinga iš anksto susigalvoti keletą trumpų frazių, kurias galėtumėte panaudoti kitą kartą. Pavyzdžiui: „ačiū, man tai svarbu“, „smagu, kad pastebėjai“, „ačiū, džiaugiuosi šiuo rezultatu“.

Kitą kartą išgirdę komplimentą, sustokite sekundės daliai. Leiskite žmogaus žodžiams jus pasiekti, tik tada atsakykite. Net jei širdyje vis dar jaučiate gynybą, laikas pamažu padės pripratinti save prie naujos, pagarbesnės reakcijos į save.