Vis daugiau vidutinio amžiaus lietuvių ryžtasi pradėti karjerą iš naujo, nors dar visai neseniai toks žingsnis atrodė drąsus ar net rizikingas.
Žmonės po 40-ies ir 50-ies vis dažniau renkasi mokslus, keičia profesiją, kuria verslus ir ieško prasmingesnio darbo.
Kas skatina keisti kelią?
Vienas svarbiausių veiksnių – pasikeitęs požiūris į darbą ir gyvenimo trukmę.
Jei anksčiau įprasta buvo „ištarnauti“ iki pensijos vienoje įmonėje, šiandien aišku, kad žmogus dažnai dirbs bent kelis dešimtmečius ilgiau nei jo tėvai.
Tai reiškia, kad 40-metis ar 50-metis dažnai nemato savęs dar dvidešimt ar trisdešimt metų tame pačiame darbe.
Pradeda kilti klausimai apie prasmę, sveikatą, emocinę savijautą ir tikrąsias stiprybes.
Dar viena priežastis – pasikeitusi ekonominė realybė.
Automatizacija, DI ir skaitmenizacija keičia profesijų žemėlapį, o kai kurios specialybės tampa mažiau paklausios.
Žmonės, ilgai dirbę rutininį, fiziškai sunkų ar mažai apmokamą darbą, ima ieškoti išeičių, kurios leistų ne tik daugiau uždirbti, bet ir saugoti sveikatą.
Dažnai būtent po 40-ies atsiranda drąsos pripažinti, kad senas kelias nebetinka.
Tipinės karjeros keitėjų istorijos
Dažna istorija – žmogus, dešimtmečius dirbęs gamyboje ar prekyboje, nusprendžia išmokti skaitmeninių įgūdžių.
Tokie žmonės renkasi programavimo kursus, projektų valdymo mokymus, skaitmeninės rinkodaros ar testavimo programas.
Ne mažiau įprastas ir kelias iš biuro į labiau žmogišką, prasmingą veiklą.
Po ilgamečio darbo administracijoje ar finansuose dalis žmonių pereina į konsultavimą, psichologinę pagalbą, švietimą, socialinį darbą ar mentorystę.
Trečias scenarijus – ilgametės patirties pavertimas smulkiu verslu.
Žmonės ima konsultuoti kitus savo srityje, kurti specializuotas paslaugas, atidaro mažas studijas, dirbtuves ar internetines parduotuves.
Tokiais atvejais sukauptos žinios ir ryšiai tampa pagrindiniu naujo kelio turtu, o ne našta.
Vidutinis amžius čia tampa privalumu, nes padeda atrodyti patikimiau klientų akyse.
Baimės ir kliūtys, kurias tenka įveikti
Nors istorijų daugėja, nemažai žmonių vis dar bijo keisti karjerą dėl finansinio nestabilumo.
Ypač kai turima būsto paskola, vaikai dar mokosi, o santaupos nėra didelės.
Kita kliūtis – įsitikinimas, kad mokytis jau per vėlu.
Vis dar gajus stereotipas, jog naujas profesines žinias geriausia kaupti iki 30-ies, o vėliau belieka „ištverti“ iki pensijos.
Psichologai atkreipia dėmesį, kad tokios mintys dažnai kyla iš baimės prarasti tapatybę.
Ilgus metus dirbęs vienoje srityje žmogus save su ja susieja ir bijo tapti „pradedančiuoju“.
Dar vienas iššūkis – artimos aplinkos reakcija.
Šeimos nariai ir draugai kartais linkę perspėti, atkalbėti, primena nesėkmės riziką.
Vis dėlto patirtis rodo, kad būtent palaikymo ratas yra vienas svarbiausių sėkmės veiksnių.
Kai artimieji priima pokytį rimtai ir padeda susiplanuoti pereinamąjį laikotarpį, rizika sumažėja.
Kaip atsakingai ruoštis pokyčiui?
Pirmas žingsnis – atvirai įsivertinti, kas kelia didžiausią nepasitenkinimą dabartiniame darbe.
Ne visada reikia keisti profesiją iš esmės, kartais pakanka pakeisti sektorių, pareigas ar darbo organizavimo formą.
Tuomet verta sąžiningai įvertinti savo stiprybes ir įgūdžius.
Vidutinio amžiaus žmogus dažnai turi daugiau minkštųjų įgūdžių – gebėjimą dirbti su žmonėmis, spręsti konfliktus, planuoti procesus.
Šiuos privalumus galima apjungti su naujais techniniais ar skaitmeniniais gebėjimais.
Tam pasitarnauja vakarinių studijų programos, nuotoliniai kursai, kvalifikacijos kėlimo mokymai ir savarankiškas mokymasis.
Finansinis saugumas – dar vienas kertinis klausimas.
Specialistai dažnai rekomenduoja susikurti bent kelių mėnesių rezervą ir, jei įmanoma, tam tikrą laiką derinti seną ir naują veiklą.
Taip galima patikrinti, ar nauja kryptis iš tiesų tinka, ir sumažinti įtampą dėl pajamų.
Mažesni, bet nuoseklūs žingsniai dažnai pasiteisina labiau nei staigus šuolis.
Vidutinio amžiaus privalumai darbo rinkoje
Nors neretai kalbama apie amžiaus diskriminaciją, daugelyje sektorių branda laikoma dideliu pliusu.
Darbdaviai vertina patikimumą, atsakomybę, lojalumą ir gebėjimą dirbti su skirtingo amžiaus komandomis.
Brandesni darbuotojai dažnai turi platesnį kontekstinį supratimą, lengviau mato ryšį tarp skirtingų procesų.
Tai ypač svarbu vadovaujančiose, projektų valdymo, konsultacinėse ar paslaugų srityse.
Dar vienas privalumas – aiškesni lūkesčiai ir ribos.
Toks žmogus dažniau žino, ko nori iš darbo, kokio balanso tarp karjeros ir asmeninio gyvenimo siekia.
Dėl to mažėja rizika greitai perdegti ir nusivilti nauja sritimi.
Net jei pokytis reikalauja daugiau pastangų, jis dažnai būna labiau apgalvotas ir sąmoningas.
Karjeros keitimas po 40-ies ar 50-ies Lietuvoje pamažu tampa ne išimtimi, o viena iš normalių gyvenimo trajektorijų.
Žmonės pradeda matyti savo profesinį kelią ne kaip tiesią liniją, o kaip kelis etapus, kuriuose galima ir verta persiorientuoti.
