Vis daugiau vidutinio amžiaus lietuvių drąsiai iškeičia stabilų darbą į naują, dažnai visiškai kitokią karjeros kryptį.
Keistis ryžtasi ne tik nusivylę savo sritimi, bet ir tie, kurie jaučiasi pasiekę lubas ir nebenori dirbti vien iš įpročio.
Kas išjudina apsisprendimą
Dažniausia pokyčio priežastis – suvokimas, kad dar liko kelios dešimtys aktyvių darbo metų.
Žmonės nebenori jų praleisti nuobodžiame, sveikatą sekinančiame ar su vertybėmis nesuderinamame darbe.
Prie sprendimo prisideda ir didėjantis nerimas dėl ateities.
Dažnas supranta, kad norint išlikti konkurencingam, reikia nuolat mokytis, o tai atveria duris ir visiškai naujoms profesijoms.
Savo vaidmenį atlieka ir pandemijos metais sustiprėję apmąstymai apie gyvenimo prasmę.
Daugelis būtent tada pirmą kartą rimtai paklausė savęs, ar tikrai nori taip gyventi dar 10 ar 20 metų.
Persikvalifikavimas – ne tik į IT
Neretai kalbant apie profesijos keitimą minimos technologijos, programavimas ar darbas su DI.
Tačiau realūs pasirinkimai daug įvairesni – nuo psichologinio konsultavimo iki amato ar mažo verslo.
Prie trisdešimtmečių ir keturiasdešimtmečių kursų auditorijose prisijungia ir vyresni žmonės.
Juos vilioja galimybė dirbti lanksčiau, iš namų, arba pagaliau imtis srities, kuri visada buvo įdomi, bet anksčiau atrodė per daug rizikinga.
Pastaraisiais metais išpopuliarėjo ir trumpos, kelių mėnesių trukmės programos.
Jos leidžia įgyti konkrečius praktinius įgūdžius, negrįžtant į ilgametines studijas universitete.
Baimes dažniausiai kelia ne amžius
Nors žmonės bijo, kad jiems „jau per vėlu“, dažniausiai tikroji kliūtis yra ne amžius, o abejonė savo gebėjimais.
Trikdo ir finansinis nesaugumas, ypač turint šeimą, paskolas ar kitus įsipareigojimus.
Dalis bijo pradėti nuo žemesnių pareigų ar mažesnio atlyginimo.
Tačiau neretai paaiškėja, kad ankstesnė patirtis naujoje srityje tampa stipriu koziriu ir leidžia greičiau kilti karjeros laiptais.
Kita baimė – technologijos ir DI, ypač tiems, kurie daug metų dirbo be skaitmeninių įrankių.
Tačiau mokymų organizatoriai pastebi, kad motyvacija ir nuoseklus darbas dažnai svarbesni už ankstesnį techninį pasirengimą.
Kaip saugiau planuoti lūžį
Ekspertai pataria karjeros posūkį planuoti ne impulsyviai, o etapais.
Pirmas žingsnis – atvirai įsivertinti, kokius įgūdžius jau turite ir ką iš jų galima perkelti į naują sritį.
Prieš priimant galutinį sprendimą verta išbandyti pasirinktą veiklą mažesniu mastu.
Pavyzdžiui, atlikti trumpą praktiką, savanoriauti ar imtis nedidelių laisvai samdomų projektų.
Finansinis saugumo pagalvės sukūrimas taip pat svarbus.
Jei įmanoma, specialistai rekomenduoja bent kelių mėnesių išlaidų rezervą, kad pokyčio laikotarpis nekeltų nuolatinio streso.
Daug kam padeda ir profesionalus karjeros konsultavimas.
Tokios konsultacijos leidžia išvengti klaidų, blaiviau įvertinti savo lūkesčius ir susidėlioti realų veiksmų planą.
Aplinka gali padėti arba stabdyti
Sprendimą keisti profesiją smarkiai veikia artimųjų reakcija.
Jeigu šeima ir draugai palaiko, pereinamasis laikotarpis būna gerokai lengvesnis.
Kai kurie susiduria su skeptiškais komentarais apie „stabilų darbą“ ir „riziką likti be nieko“.
Tai gali pristabdyti net labai motyvuotus žmones, kurie patys jaučia, kad laikas pokyčiui.
Vis daugiau darbdavių palankiau žiūri į darbuotojus, atsinešančius patirties iš skirtingų sričių.
Tokie žmonės dažnai pasižymi platesniu požiūriu, geresniu gebėjimu spręsti konfliktus ir greičiau prisitaiko prie pokyčių.
Ką sako pasirinkimą jau padarę
Profesiją pakeitę žmonės dažniausiai mini du didžiausius pokyčius – savivertę ir kasdienę savijautą.
Net jei pradžioje tenka uždirbti mažiau, jie vertina laisvę, lankstesnį grafiką ar prasmingesnį darbą.
Ne vienas pripažįsta, kad labiausiai gailisi ne dėl patirto streso, o dėl to, kad nesiryžo anksčiau.
Jiems akivaizdu, jog vidurio karjeros lūžis gali tapti ne krize, o galimybe atrasti save iš naujo.
Augantis susidomėjimas persikvalifikavimu rodo, kad visuomenės požiūris į karjerą keičiasi.
Darbas vis rečiau suprantamas kaip vienkartinis pasirinkimas po mokyklos ir vis dažniau – kaip nuolat besiformuojantis kelias.