Vis dažniau psichologų kabinetų duris Lietuvoje praveria vyrai, kurie anksčiau vengdavo kalbėti apie savo jausmus ar sunkumus.
Emocinė sveikata iš asmeninio reikalo pamažu tampa viešesne tema, o tylus pokytis keičia ir tai, kaip vyrai mato save bei savo vaidmenį šeimoje.
Griūvantis „tikro vyro“ mitas
Daug metų vyrams buvo kartojama, kad jie turi būti stiprūs, neverkšlenti ir problemas išspręsti patiems.
Tokios nuostatos ypač gajos vyresnės kartos vyruose, kuriems kreiptis pagalbos vis dar atrodo silpnumo ženklas.
Jaunesnė karta vis dažniau šias taisykles kvestionuoja.
Jiems svarbiau ne pritapti prie stereotipo, o jaustis gerai ir sąžiningai su savimi.
Kas stumia vyrus į terapiją?
Dažniausiai vyrai pagalbos ieško ne tada, kai blogai jaučiasi, o tada, kai kyla krizių.
Skyrybos, artimo žmogaus netektis, smarkus nuovargis darbe ar fiziniai simptomai, kuriems nerandama medicininių priežasčių, tampa paskutiniu lašu.
Ne vienas vyras į psichologo kabinetą ateina sakydamas, kad čia atsidūrė dėl partnerės raginimo.
Tačiau pradėję terapiją jie neretai pripažįsta, kad šio žingsnio reikėjo jau seniai.
Pasikeitė ir pati pagalbos pasiūla.
Didėja psichologinės pagalbos prieinamumas internete, atsiranda specialiai vyrams skirtų grupių, kuriose galima kalbėtis apie tėvystę, darbo įtampą, santykius.
Kaip terapija keičia vyro kasdienybę
Terapijoje vyrai išmoksta atpažinti, kaip stresas ir slopinamos emocijos veikia jų kūną.
Dažni galvos skausmai, nemiga, padidėjęs alkoholio vartojimas ar pykčio proveržiai dažnai slepia nevaldomą įtampą.
Su specialistu vyrai mokosi kitaip reaguoti į konfliktus darbe ir namuose.
Užuot užsisklendę ar šaukę, jie pamažu atranda galimybę ramiai įvardyti, ko jiems reikia ir kas skaudina.
Pokyčius dažnai pirmieji pastebi artimieji.
Partneriai ir vaikai jaučiasi saugesni, kai šeimos vyras ne tik dirba ir rūpinasi finansais, bet ir geba kalbėti apie santykius bei atsiprašyti.
Tėvystė – svarbus lūžio taškas
Vaikų gimimas daugeliui vyrų tampa akistata su savo pačių patirtimis iš vaikystės.
Klausimai, kaip drausminti, kaip rodyti meilę ir kaip būti autoritetu nežeidžiant, neretai priverčia atsigręžti į savo tėvus.
Vyrams tampa aišku, kad jie nenori kartoti griežtumo, tylos ar emocinio šaltumo modelių.
Terapija padeda suprasti, kaip šie modeliai susiformavo ir kaip juos pakeisti.
Atsiranda daugiau sąmoningumo – vyras pradeda stebėti, kaip kalba su vaiku ar partneriu, ir ieško naujų būdų reaguoti.
Darbo kultūros spaudimas ir perdegimas
Lietuvoje įprasta didžiuotis intensyviu darbu ir ilgesnėmis nei oficialios darbo valandomis.
Daug vyrų jaučiasi vertingi tik tuomet, kai pasiekia rezultatų, lipa karjeros laiptais ir uždirba vis daugiau.
Už tokio ritmo dažnai slepiasi nuovargis, vidinis tuštumas ir jausmas, kad gyvenime trūksta prasmės.
Perdegimą patyrę vyrai pas psichologus ateina su klausimu, kur dingo motyvacija, nors iš šalies atrodytų, kad jie turi viską.
Terapijoje kalbama apie ribas, poilsio svarbą ir tai, kad savivertė neturėtų priklausyti vien nuo darbo rezultatų.
Kaip artimieji gali padėti?
Artimųjų reakcija dažnai lemia, ar vyras ryšis žengti pirmą žingsnį.
Svarbu vengti pašaipos ir frazių apie tariamą silpnumą, kai kalbama apie psichologinę pagalbą.
Daug naudos duoda paprastas, ramus klausimas, ar vyrui nereikėtų su kuo nors pasikalbėti profesionaliai.
Galima pasiūlyti kartu paieškoti specialisto, pasidomėti, kokios paslaugos kompensuojamos arba teikiamos nuotoliniu būdu.
Net ir trumpas palaikymas – pavyzdžiui, supratingas „jei nuspręsi, aš tave palaikysiu“ – gali būti lemiamas.
Ką verta žinoti svarstant apie terapiją
Pirmas susitikimas su psichologu nereiškia įsipareigojimo lankyti terapiją kelerius metus.
Dažnai tai tiesiog proga pasitikrinti, ar su konkrečiu specialistu pavyksta užmegzti ryšį ir ar jis supranta jūsų situaciją.
Vyrams padeda mintis, kad psichologas nėra teisėjas ar mokytojas.
Jis yra žmogus, kurio darbas – padėti aiškiau pamatyti, kas vyksta, ir rasti sprendimus, labiausiai tinkamus pačiam klientui.
Nuslėpti sunkumai niekur nedingsta, jie tik tyliai kaupiasi.
Todėl vis daugiau vyrų renkasi ne laukti krizės, o ateiti į terapiją anksčiau ir pasirūpinti savimi taip pat rimtai, kaip rūpinasi savo darbu ar šeima.
