Vis daugiau vidutinio amžiaus lietuvių ryžtasi kardinaliai keisti karjerą po 40 metų, nors dar visai neseniai tai buvo siejama su rizika ir neapibrėžtumu.
Profesinio kelio permainas skatina ne tik ekonominiai pokyčiai, bet ir vis aiškiau juntamas noras dirbti prasmingą darbą bei labiau pasirūpinti savo sveikata.
Antroji karjera tampa norma
Dar prieš keliolika metų vyravo nuostata, kad pasirinktas pirmasis išsilavinimas ir darbas dažniausiai liks visam gyvenimui.
Dabar vis dažniau matoma priešinga tendencija – antra ar net trečia karjera tampa įprastu gyvenimo etapu.
Tam įtakos turi ir besikeičianti darbo rinka.
Dalis tradicinių profesijų nyksta, o naujos sritys, pavyzdžiui, skaitmeninis turinys, duomenų analizė ar darbas su DI, atveria galimybes žmonėms be ankstesnės patirties.
Vidutinio amžiaus žmonės dažnai turi sukaupę ilgalaikės patirties, gerai išvystytus bendravimo įgūdžius, geba spręsti konfliktus ir dirbti komandoje.
Šios savybės labai vertinamos įvairiose srityse, todėl karjeros keitimas nebėra siejamas su „nulinio taško“ pradžia.
Kas dažniausiai pastumia persikvalifikuoti?
Pirmoji ir dažniausiai minima priežastis – perdegimas ir lėtinis nuovargis.
Žmonės po 40 metų dažnai jaučia, kad ilgus metus dirbo įtemptą darbą, kuris nebe teikia pasitenkinimo ir nepalieka laiko asmeniniam gyvenimui.
Kita svarbi priežastis – pasikeitę gyvenimo prioritetai.
Vaikams paaugus ar tapus savarankiškesniems, atsiranda daugiau erdvės galvoti apie savo pačių poreikius, svajones ir seniai atidėliotas idėjas.
Neretai pastūmėja ir sveikatos problemos.
Ilgalaikis stresas, naktiniai budėjimai, darbas fiziškai sunkiomis sąlygomis verčia ieškoti mažiau alinamo užsiėmimo, kuriame būtų įmanoma dirbti ir vyresniame amžiuje.
Galiausiai vis svarbesnis tampa ir finansinis stabilumas.
Kai kurie žmonės po 40 metų pagaliau pasiekia tokį etapą, kai būsto paskola sumažėja arba vaikai nebereikalauja tiek daug išlaidų, tad atsiranda finansinės erdvės pokyčiams.
Kaip saugiai ruoštis karjeros pokyčiui?
Ekspertai dažnai pabrėžia, kad impulsyvus sprendimas išeiti iš darbo kitą dieną retai būna geriausias pasirinkimas.
Kur kas saugiau ruoštis pokyčiui etapais, įvertinus savo galimybes ir rizikas.
Pirmas žingsnis – blaiviai įvertinti, kas iš tikrųjų nebetenkina dabartiniame darbe.
Kartais užtenka pakeisti pareigas, komandą ar įmonę, o ne visą profesiją.
Kitas svarbus etapas – pasidaryti finansinį planą bent metams į priekį.
Praverčia turėti santaupų pagalvę ir aiškiai žinoti, kiek laiko galima išbūti su mažesnėmis pajamomis mokantis naujų įgūdžių.
Vis labiau populiarėja vakarais ar savaitgaliais organizuojami kursai suaugusiesiems.
Jie leidžia išbandyti naują sritį neišeinant iš darbo, o dalis mokymų siūlo ir praktines užduotis, kurios vėliau tampa pirmaisiais darbų pavyzdžiais.
Ne mažiau reikšmingas ir kontaktų tinklas.
Bendravimas su jau toje srityje dirbančiais žmonėmis padeda suprasti realią kasdienybę, atlygio lūkesčius ir karjeros galimybes, o kartais atveria ir pirmuosius darbo pasiūlymus.
Vidinio kritiko baimė ir visuomenės spaudimas
Viena stipriausių kliūčių keisti karjerą – vidinis įsitikinimas, kad „jau per vėlu“.
Dalis žmonių baiminasi, kad bus laikomi nepatikimais arba techniškai atsiliekančiais nuo jaunesnių kolegų.
Tačiau daugelis pasikeitusius karjeros kelius pasirenkantys žmonės pabrėžia priešingą patirtį.
Brandus amžius dažnai padeda greičiau mokytis, nes aiškiai žinoma, ko norima, ir gebama susitelkti ties svarbiausiais dalykais.
Palaipsniui kinta ir visuomenės nuostatos.
Darbdaviai vis labiau vertina įvairią komandos sudėtį, kurioje derinasi skirtingo amžiaus ir patirčių žmonės, o vyresni darbuotojai atneša stabilumo ir lojalumo.
Vis daugiau istorijų apie sėkmingai po 40 ar 50 metų profesiją pakeitusius žmones padeda laužyti stereotipus.
Tokie pavyzdžiai rodo, kad pokyčiai nėra susieti tik su jaunyste, o antra karjera gali būti brandesnė ir sąmoningesnė už pirmąją.
Ką verta žinoti svarstantiems pokytį?
Prieš apsisprendžiant verta aiškiai nusistatyti, ko tikimasi iš naujos veiklos – didesnių pajamų, daugiau laisvės, prasmingesnio turinio ar sveikesnio ritmo.
Skirtingi tikslai veda į skirtingas sritis ir sprendimus.
Naudinga pradėti nuo mažų žingsnių: savanorystės, trumpalaikių projektų, praktikos, nedidelių laisvai samdomų darbų.
Taip galima pasitikrinti, ar nauja kryptis tikrai tinka, dar neprarandant esamo stabilumo.
Galiausiai svarbu priimti, kad karjeros pokytis po 40 metų retai būna vienos dienos istorija.
Dažniau tai kelių metų procesas, kupinas mokymosi, abejonių ir atradimų, tačiau vis daugiau žmonių jį vertina kaip investiciją į likusias kelis dešimtmečius aktyvaus gyvenimo.
Dėl to antroji karjera vis dažniau suvokiama ne kaip priverstinis posūkis, o kaip sąmoningas pasirinkimas susikurti darbą, kuris labiau atitinka gyvenimo būdą ir vertybes.
