Vis daugiau vidutinio amžiaus lietuvių ryžtasi drąsiam žingsniui – po 40 ar net 50 metų keičia profesiją, leidžiasi į naujus mokslus ir kuria kitokį darbo ritmą.
Šį pokytį skatina ne tik didesnės galimybės persikvalifikuoti, bet ir siekis išvengti perdegimo bei atrasti daugiau prasmės kasdienėje veikloje.
Antroji karjera tampa norma
Dar prieš keliolika metų įprasta buvo tikėtis visą gyvenimą dirbti vienoje srityje, dažnai net vienoje įmonėje.
Dabar vis daugiau žmonių mato profesinį kelią kaip kelių etapų maratoną, o ne vienkartinį pasirinkimą po mokyklos.
Ypač dažnai pokyčiai prasideda apie 40–45 gyvenimo metus.
Vaikai tampa savarankiškesni, pasiekiami tam tikri materialūs tikslai, o klausimas, kiek džiaugsmo teikia darbas, ima skambėti vis garsiau.
Dalį žmonių prie sprendimo keisti karjerą pastumia ir sveikata.
Ilgalaikis stresas, nuolatinis nuovargis, sutrikęs miegas ar gydytojų perspėjimai apie per didelį krūvį priverčia peržiūrėti prioritetus.
Kas dažniausiai keičia profesiją?
Persikvalifikavimo kelią renkasi labai skirtingi žmonės, tačiau išryškėja kelios tendencijos.
Dažnai tai – aukštas pareigas užimantys specialistai, pavargę nuo nuolatinio tempo ir atsakomybės, taip pat ilgametę rutiną jaučiantys darbuotojai, dirbę toje pačioje organizacijoje dešimtmečius.
Ne vienas buhalteris, bankininkas ar vadybininkas atranda ugdymo, socialinio darbo, konsultavimo ar kūrybinių industrijų sritis.
Kiti technines profesijas iškeičia į IT, testavimo, duomenų analizės pozicijas, kur siūloma daugiau lankstumo ir nuotolinio darbo galimybių.
Nemaža dalis žmonių po 40 metų kuria ir savo verslus.
Dažniausiai tai nedidelės paslaugų veiklos, susijusios su asmeniniais pomėgiais – nuo konditerijos ir rankdarbių iki konsultavimo ar mažų internetinių parduotuvių.
Mokslai ir persikvalifikavimas vidutiniame amžiuje
Svarbus karjeros pokyčių variklis – išaugusios galimybės mokytis.
Universitetai ir kolegijos siūlo vakarines ar nuotolines studijas, o trumpos intensyvios programos leidžia per kelerius mėnesius įgyti naujų įgūdžių.
Vis dažniau pasirenkami ir profesinio mokymo centrai, siūlantys praktines, paklausias specialybes.
Vidutinio amžiaus žmonėms patrauklu tai, kad nereikia ketverių ar šešerių metų studijų – pakanka tikslaus ir koncentruoto mokymosi kelių semestrų ar kursų metu.
Persikvalifikuojantys dažnai derina kelis vaidmenis – dirba seną darbą, mokosi naujos profesijos ir rūpinasi šeima.
Todėl tampa ypač svarbus aiškus laiko planavimas, artimųjų palaikymas ir realistiški lūkesčiai dėl pokyčių tempo.
Psichologiniai iššūkiai ir baimės
Nors antroji karjera patraukli, sprendimas retai būna lengvas.
Daugelis žmonių jaučia baimę prarasti stabilias pajamas, nerimauja dėl savo amžiaus ir galimybių konkuruoti darbo rinkoje.
Kita dažna abejonė – vidinis klausimas, ar ne per vėlu mokytis nuo nulio.
Tačiau praktika rodo, kad vidutinio amžiaus žmonės į naują sritį atsineša brangią patirtį: gebėjimą dirbti komandoje, supratimą apie procesus, atsakomybę ir emocinį brandumą.
Ne vienam tenka susidurti ir su aplinkinių skepticizmu.
Artimieji ar kolegos gali svarstyti, kam keisti „normalų“ darbą, jei jis užtikrina pajamas ir socialines garantijas, tačiau ilgainiui pamatoma, kad pasikeitusi nuotaika ir sveikata atsveria riziką.
Kaip pasiruošti pokyčiui?
Karjeros konsultantai paprastai rekomenduoja neskubėti stačia galva mesti seno darbo.
Pirmas žingsnis – aiškiai įsivardyti, ko trūksta dabartinėje veikloje ir ką norisi jausti bei veikti po pokyčio.
Naudinga realistiškai įvertinti finansinę situaciją ir susikurti bent kelių mėnesių finansinę pagalvę.
Taip pat verta išbandyti naują sritį mažesniais žingsniais: savanorystė, trumpi kursai, dalinis etatas ar individualūs projektai leidžia suprasti, ar pasirinkimas tikrai tinkamas.
Svarbus vaidmuo tenka ir tinklui – ryšiams su žmonėmis, jau dirbančiais norimoje srityje.
Pokalbiai su jais padeda pamatyti kasdienybę be iliuzijų ir gauti praktinių patarimų, kaip efektyviausiai žengti pirmuosius žingsnius.
Daugelis vidutinio amžiaus žmonių, jau pakeitusių karjerą, vėliau pabrėžia, kad pagrindinė sėkmės sąlyga buvo kantrybė ir nuoseklumas.
Pokytis dažniausiai nevyksta per kelias savaites, bet tie, kurie leidžia sau klysti ir mokytis, galiausiai atranda sau artimesnį profesinį kelią.
