Pastaraisiais metais karjeros konsultantai pastebi ryškėjantį reiškinį – vis daugiau lietuvių po 40 metų ryžtasi kardinaliai pakeisti profesiją.
Tokie sprendimai dažnai priimami po ilgalaikio perdegimo, sveikatos problemų ar pasikeitusių šeiminių aplinkybių.
Vėlyvas karjeros posūkis tampa norma
Dar visai neseniai buvo įprasta manyti, kad profesinį kelią žmogus renkasi vieną kartą – baigęs mokyklą ar universitetą.
Dabar vis dažniau karjera suvokiama kaip ilga kelionė, kurioje leidžiama keisti kryptį ir mokytis iš naujo.
Švietimo įstaigų atstovai pastebi, kad į vakarinius ar nuotolinius kursus ateina vis daugiau 35–50 metų klausytojų.
Jie renkasi programavimą, projektų valdymą, psichologinius ar socialinio darbo pagrindus, o taip pat amatus, susijusius su praktiniais įgūdžiais.
Šią tendenciją skatina ir darbo rinka.
Darbdaviams tampa svarbesnės konkrečios kompetencijos, o ne diplomo data, todėl motyvuotas vidutinio amžiaus žmogus turi realių galimybių sėkmingai persikvalifikuoti.
Kas labiausiai stumia keisti profesiją?
Vienas dažniausių pokyčio motyvų – perdegimas ir nuolatinis stresas.
Po dviejų ar trijų dešimtmečių toje pačioje srityje žmogus ima jausti, kad nebejaučia prasmės ir negali augti.
Kitas svarbus veiksnys – sveikata.
Fizinį darbą dirbę žmonės dažnai supranta, kad kūnas nebeatlaiko tokio krūvio, todėl ieško ramesnių, daugiau intelektinių gebėjimų reikalaujančių veiklų.
Pokyčiams įtakos turi ir šeima.
Vaikams užaugus ar pasikeitus santykiams, atsiranda daugiau laiko ir vidinės erdvės apmąstyti, ko žmogus iš tikrųjų nori iš likusios profesinio gyvenimo dalies.
Dalis žmonių po ilgesnio darbo užsienyje grįžta į Lietuvą ir nebenori tęsti tos pačios veiklos.
Jie ieško tokio darbo, kuris leistų daugiau būti su šeima, suteiktų lankstumo ir aiškesnę gyvenimo pusiausvyrą.
Finansiniai ir emociniai barjerai
Nors sėkmės istorijų daugėja, sprendimas keisti profesiją vidury gyvenimo retai būna lengvas.
Žmonės nerimauja dėl sumažėjusių pajamų, laikino nestabilumo ir būtinybės pradėti tarsi nuo nulio.
Finansinis aspektas ypač jautrus tiems, kurie turi būsto paskolą ar augina vaikus.
Dažnai tenka derinti dieninį darbą su vakarinėmis studijomis, mažinti laisvalaikį ir perskirstyti šeimos biudžetą.
Ne mažiau sudėtinga ir emocinė pusė.
Vidutinio amžiaus žmonės dažnai patiria aplinkos spaudimą išlikti „stabiliais“, todėl bijo būti nesuprasti ar sukritikuoti artimųjų ir kolegų.
Prie to prisideda ir savivertės klausimai.
Po keliolikos metų vienoje srityje žmogui gali būti sunku iš naujo priimti „pradedančiojo“ statusą ir išmokti prašyti pagalbos.
Kaip pasiruošti pokyčiui?
Karjeros konsultantai rekomenduoja neskubėti ir pirmiausia aiškiai įsivardyti, kodėl norisi pokyčio.
Jei keisti profesiją skatina tik laikinas nepasitenkinimas darbdaviu ar kolektyvu, kartais pakanka darbo vietos, o ne visos srities pakeitimo.
Prieš priimant sprendimą naudinga atlikti gebėjimų ir stiprybių testus, pasikalbėti su jau persikvalifikavusiais žmonėmis.
Taip pat verta išbandyti naują sritį mažesniu mastu – savanoriauti, imtis trumpalaikių projektų, lankyti įvadinius kursus.
Finansiniam saugumui svarbu susikurti pereinamojo laikotarpio planą.
Specialistai ragina įvertinti, kiek mėnesių žmogus galėtų išsiversti su mažesnėmis pajamomis, ir iš anksto atsidėti bent kelių mėnesių išlaidų rezervą.
Naudingas ir palaikymo tinklas.
Šeimos narių, draugų ar tos pačios krypties besimokančių žmonių palaikymas padeda lengviau ištverti abejones ir natūralų nuovargį.
Ką apie tai galvoja darbdaviai?
Darbdaviai vis dažniau vertina mišrią patirtį ir brandą.
Vyresni kandidatai, kurie keičia profesiją, dažnai atsineša gerai išvystytus bendravimo, komandinio darbo ir atsakomybės įgūdžius.
Kai kuriose organizacijose kuriamos specialios programos persikvalifikuojantiems darbuotojams.
Jos leidžia išmokti naujos srities pagrindų darbo vietoje, derinant mokymąsi ir praktines užduotis.
Tačiau stereotipų vis dar pasitaiko.
Dalis darbdavių abejoja, ar vyresni žmonės pakankamai greitai prisitaikys prie naujų technologijų ar dinamiškos aplinkos.
Todėl persikvalifikuojantiems specialistams svarbu aiškiai parodyti savo motyvaciją, lankstumą ir konkretų planą, kaip jie numato tobulėti pasirinktoje srityje.
Matoma tendencija, kad tie, kurie nuosekliai investuoja į mokymąsi ir praktinius projektus, gana greitai randa vietą darbo rinkoje.
Vis daugiau istorijų rodo, jog profesijos keitimas po 40-ies gali tapti ne krizės, o naujo augimo pradžia.
Šis pasirinkimas reikalauja drąsos ir pasiruošimo, bet kartu atveria galimybę suderinti darbą su vidinėmis vertybėmis ir gyvenimo ritmu.
