Vis daugiau vidutinio amžiaus lietuvių sąmoningai keičia profesiją, pradeda savo verslą arba grįžta mokytis po keturiasdešimties.
Psichologai šį pokytį sieja su pasikeitusiu požiūriu į darbą, didesniu finansiniu saugumu ir noru prasmingai panaudoti likusius karjeros metus.
Vidurio amžiaus lūžio taškas
Apie keturiasdešimtuosius daugelis žmonių pirmą kartą rimtai įsivertina, ar dabartinis darbas atitinka jų vertybes ir lūkesčius.
Neretai paaiškėja, kad pasirinkta profesija buvo daugiau atsitiktinumas ar tėvų, aplinkos spaudimo rezultatas, o ne sąmoningas sprendimas.
Prie tokio lūžio prisideda ir gyvenimo ritmas.
Vaikai dažnai jau paaugę, paskolos sumažėjusios, atsiranda daugiau erdvės galvoti ne tik apie stabilumą, bet ir apie savirealizaciją.
Psichologai atkreipia dėmesį, kad apie keturiasdešimtuosius keičiasi ir paties žmogaus savivoka.
Mažėja noras įrodyti kitiems, daugiau svarbos įgyja vidinis pasitenkinimas ir prasmingumo jausmas.
Ką iš tikrųjų reiškia karjeros pokytis?
Karjeros keitimas nebūtinai reiškia staigų šuolį į visiškai kitą sritį.
Dažnai tai būna perėjimas į kitokį vaidmenį, pavyzdžiui, iš specialisto pozicijos į konsultanto, lektoriaus ar mentoriaus veiklą.
Kiti renkasi visišką krypties keitimą ir pereina iš privataus sektoriaus į nevyriausybinį, švietimo ar socialinių paslaugų sritis.
Tokiu atveju svarbu įsivertinti, kiek esami įgūdžiai pritaikomi naujame lauke ir ko dar reikia išmokti.
Dar vienas kelias – pradėti nedidelį savo verslą ar individualią veiklą, remiantis ilgamete patirtimi.
Šis variantas ypač patrauklus tiems, kurie pavargo nuo hierarchinės struktūros ir nori daugiau autonomijos kasdieniuose sprendimuose.
Dažniausios vidutinio amžiaus klaidos
Vienas pavojingiausių žingsnių – impulsyviai išeiti iš darbo neturint aiškaus plano ir finansinės pagalvės.
Trumpalaikė laisvės euforija greitai užleidžia vietą nerimui, jei nėra aiškaus supratimo, ką daryti toliau.
Kita klaida – bandymas kopijuoti kitų sėkmės istorijas neįvertinant savo situacijos.
Kas suveikė jaunam technologijų startuolio kūrėjui, nebūtinai tiks žmogui, turinčiam šeimos įsipareigojimų ir ilgametę karjerą tradicinėje srityje.
Psichologai pataria saugotis ir pernelyg griežto požiūrio į save.
Galvojimas, kad po keturiasdešimties „jau per vėlu“ mokytis ar pradėti iš naujo, dažnai riboja labiau nei realios rinkos sąlygos.
Kaip įsivertinti, ar pokyčiui jau laikas?
Vienas iš signalų – nuolatinis sekmadienio vakaro nerimas ir sunkumas keltis į darbą.
Jei tai tęsiasi mėnesiais, o ne savaitėmis, verta į tai žiūrėti rimtai, o ne nurašyti sezoniniam nuovargiui.
Kitas ženklas – jausmas, kad darbe nebeliko augimo ir mokymosi.
Jei naujos užduotys nebeįkvepia, o kasdienybė primena automatinį veiksmų kartojimą, karjeros krypties peržiūra gali būti sveikas žingsnis.
Naudinga sąžiningai atsakyti sau į kelis klausimus: ką daryčiau, jei nereikėtų galvoti apie pinigus, kokias užduotis darbe atlieku su malonumu, kokių veiklų ilgai nebedariau, nors anksčiau jos teikė džiaugsmą.
Atsakymai padeda pamatyti ne tik nepasitenkinimo priežastis, bet ir galimus naujus kelius.
Realus pasirengimas pokyčiui
Praktinė karjeros keitimo pusė prasideda nuo finansų.
Specialistai rekomenduoja turėti bent kelių mėnesių pragyvenimo išlaidas dengiančią finansinę pagalvę, kuri leidžia ramiau priimti sprendimus ir mokytis.
Kitas svarbus žingsnis – įgūdžių atnaujinimas.
Trumpalaikiai kursai, kvalifikacijos kėlimas, stažuotės ar savanorystė naujoje srityje padeda patikrinti, ar pasirinkta kryptis tikrai tinkama, ir iš karto kuria naujus kontaktus.
Ne mažiau svarbu atnaujinti gyvenimo aprašymą ir susitelkti į perkeliamus įgūdžius.
Darbdaviams vis labiau rūpi ne tik konkrečios techninės žinios, bet ir gebėjimas spręsti problemas, vesti komandą, komunikuoti su klientais, prisitaikyti prie pokyčių.
Tinklas ir emocinė pusė
Vidutinio amžiaus karjeros pokyčiui itin svarbus socialinis tinklas.
Ryšiai su buvusiais kolegomis, bendrakursiais, profesinėmis bendruomenėmis gali tapti naujų galimybių šaltiniu.
Tačiau ne mažiau svarbi ir emocinė parama.
Artimųjų supratimas, palaikymas ir realistiškas pokalbis apie laukiančius sunkumus padeda išlaikyti motyvaciją, kai pirmieji žingsniai naujoje srityje būna lėtesni nei tikėtasi.
Psichologai pabrėžia, kad karjeros keitimas po keturiasdešimties nėra kaprizas ar mados reikalas.
Dažniau tai brandus bandymas suderinti patirtį, vertybes ir realius įgūdžius taip, kad darbas taptų ne tik pajamų, bet ir prasmės šaltiniu.
