Vis daugiau keturiasdešimtmečių ir vyresnių lietuvių nusprendžia kardinaliai keisti profesiją, nors dar prieš dešimtmetį tai atrodė rizikingas ir neįprastas žingsnis.
Psichologai ir personalo specialistai teigia, kad šią tendenciją skatina ne tik ekonominiai pokyčiai, bet ir pasikeitęs požiūris į darbą, prasmę ir asmeninį gyvenimą.
Vidurio amžiaus lūžis: ne krizė, o galimybė
Tradicinis požiūris, kad po 40-ies žmogus turi „laikyti užsikabinęs“ už vienos profesijos, palaipsniui nyksta.
Šiandien vis daugiau žmonių šį laikotarpį suvokia kaip progą sustoti, persvarstyti prioritetus ir sąmoningai pasirinkti kitą kryptį.
Psichologai atkreipia dėmesį, kad vidutinis amžius dažnai sutampa su vaikų paauglyste ar savarankiškėjimu, stabiliau nusistovėjusiu finansiniu pagrindu ir aiškesniu savęs pažinimu.
Todėl atsiranda erdvės klausimui, ar dabartinis darbas iš tiesų teikia prasmę, ar tik užtikrina pajamas.
Ką keičia keturiasdešimtmečiai?
Personalo atrankos specialistai pastebi, kad po 40-ies žmonės dažniausiai keičia ne tik darbdavį, bet ir visą veiklos sritį.
Dažnas scenarijus – pereiti iš didelių organizacijų į mažesnius verslus, nevyriausybines organizacijas ar individualią veiklą.
Dalis ilgai dirbusių techninėse, gamybos, logistikos srityse renkasi persikvalifikavimą į IT, duomenų analizės, skaitmeninio marketingo ar projektų valdymo sritis.
Kiti grįžta prie senų svajonių ir renkasi kūrybines profesijas, edukaciją, konsultavimą ar smulkųjį verslą regionuose.
Pagrindinės priežastys: nuo perdegimo iki prasmės paieškų
Viena dažniausių karjeros pokyčio po 40-ies priežasčių – ilgalaikis perdegimas ir chroniškas nuovargis.
Žmonės supranta, kad nuolatinis stresas ir įtampa ima kenkti sveikatai, santykiams ir savivertei.
Ne mažiau svarbi ir prasmingo darbo paieška.
Dalis vidutinio amžiaus darbuotojų sako, kad nori matyti aiškesnį savo darbo rezultatą, jausti, kad prisideda prie bendruomenės ar visuomenės pokyčių.
Savo vaidmenį atlieka ir pandemijos patirtis, priminusi, kad karjera nėra amžina, o aplinkybės gali greitai pasikeisti.
Po keleto nerimo kupinų metų daug kas ryžtasi išbandyti tai, apie ką galvojo seniai, bet vis atidėliojo.
Ar po 40-ies dar „per vėlu“ mokytis?
Aukštosios mokyklos ir profesinio mokymo centrai patvirtina, kad tarp studentų daugėja vyresnių nei 35–40 metų klausytojų.
Juos vilioja lankstesnės studijų formos, nuotoliniai kursai, intensyvios perkvalifikavimo programos.
Specialistai pastebi, kad brandesni studentai dažnai mokosi nuosekliau ir tikslingiau nei jaunimas, nes aiškiai žino, ko nori ir kodėl jiems to reikia.
Tiesa, didžiausias iššūkis šiai grupei – ne akademiniai reikalavimai, o savivertė ir baimė „nebepritapti“ prie greitai besikeičiančių technologijų.
Čia padeda palaikantis darbo kolektyvas, supratingi darbdaviai ir galimybė derinti mokslus su darbu daliniu etatu.
Darbdavių požiūris keičiasi, bet lėčiau
Nors vis dažniau kalbama apie įvairialypę komandą ir skirtingo amžiaus darbuotojų privalumus, diskriminacija pagal amžių vis dar egzistuoja.
Vyresni kandidatai neretai susiduria su nerašytais stereotipais, kad jiems trūksta lankstumo ar technologinių įgūdžių.
Personalo specialistai pabrėžia, kad šis požiūris nėra pagrįstas.
Vyresni darbuotojai dažnai pasižymi atsakomybe, lojalumu, gebėjimu dirbti komandoje ir spręsti konfliktus, o technologijų įgūdžiai sėkmingai ugdomi mokymosi programose.
Tos įmonės, kurios sąmoningai investuoja į skirtingo amžiaus komandų formavimą, dažniausiai laimi žinių ir patirties įvairovės prasme.
Kaip ruoštis karjeros posūkiui?
Specialistai pataria karjeros pokytį planuoti, o ne į jį šokti spontaniškai iš nuovargio ar nusivylimo.
Pirmiausia verta įsivertinti savo finansinę situaciją ir numatyti laikotarpį, kuriam gali sumažėti pajamos.
Kitas žingsnis – atvirai išanalizuoti savo stiprybes, patirtį ir tai, kas iš tiesų teikia pasitenkinimą.
Padeda individualios karjeros konsultacijos, psichologo pagalba arba bent jau atvira diskusija su žmonėmis, kurie jau yra keitę profesiją.
Prieš darant radikalias permainas verta išbandyti naują sritį mažesne apimtimi – savanorystės, laisvai samdomų projektų ar trumpų mokymų forma.
Taip mažiau rizikuojama ir aiškiau paaiškėja, kiek pasirinkta kryptis iš tiesų tinka.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Augantis karjeros keitėjų po 40-ies skaičius keičia ir pačią darbo rinkos struktūrą.
Daugėja žmonių, kurie renkasi mišrias veiklas, derina nuolatinį darbą su individualia veikla ar sezoninėmis paslaugomis.
Regionuose juntamas šviežesnių idėjų antplūdis, nes dalis persikvalifikavusių specialistų nusprendžia kurtis ar grįžti į mažesnius miestus ir kaimus.
Demografiškai senstančioje šalyje tai gali tapti svarbiu rezervu tiek ekonomikai, tiek bendruomeniniam gyvenimui, jei valstybė ir darbdaviai išnaudos šio pokyčio potencialą.
