Kodėl vis daugiau lietuvių keičia karjerą po 40-ies? Penkios realios pamokos vėlyvam startui

Vis daugiau vidutinio amžiaus lietuvių ryžtasi keisti profesiją, pradėti savo verslą ar grįžti mokytis net po kelių dešimtmečių darbo vienoje srityje.

Karjeros pokytis po 40-ies pamažu tampa ne išimtimi, o vis dažnesne gyvenimo strategija, kurią lemia ir ekonominės, ir asmeninės priežastys.

Kas skatina keisti kryptį?

Dažniausia priežastis, apie kurią kalba karjeros konsultantai, yra perdegimas ir jausmas, kad dabartinis darbas nebeturi prasmės.

Žmonės po keturiasdešimties dažnai jau yra išsprendę skubius finansinius rūpesčius ir ima labiau galvoti apie tai, ką iš tiesų nori veikti kasdien.

Situaciją keičia ir darbo rinkos pokyčiai.

Daug profesijų sparčiai transformuoja technologijos ir dirbtinis intelektas, todėl daliai darbuotojų tenka rinktis: persikvalifikuoti dabartinėje srityje arba ieškoti visai naujos krypties.

Ne mažiau svarbus veiksnys – ilgesnė gyvenimo trukmė ir geresnė sveikata.

Šiandien keturiasdešimtmetis ar penkiasdešimtmetis dažnai jaučiasi turintis dar bent 20–25 aktyvius profesinius metus, todėl viena vienintelė karjera visam gyvenimui atrodo vis mažiau logiška.

Didžiausios baimės ir kaip jas suvaldyti

Pirmoji kliūtis, apie kurią dažniausiai kalbama, yra finansinis nesaugumas.

Žmonės bijo, kad keisdami specialybę gali kuriam laikui prarasti pajamas, o su įsipareigojimais ir šeimos išlaikymu tai atrodo labai rizikinga.

Praktinis būdas šią baimę suvaldyti – planuoti pokytį etapais.

Dalis žmonių naują veiklą pradeda kaip papildomą darbą vakarais ar savaitgaliais, kol pavyksta sukurti bent minimalias, stabilias pajamas.

Antra baimė – manymas, kad „po 40-ies jau per vėlu mokytis“.

Tačiau būtent šiame amžiuje žmonės dažnai turi aiškesnį suvokimą, ko nori, geresnę savidiscipliną ir gali mokytis kryptingiau nei jaunystėje.

Trečia kliūtis – aplinkinių nuomonė.

Ne vienas pokalbių su karjerą keitusiais žmonėmis dalyvis pasakoja sulaukęs skeptiškų reakcijų iš šeimos ar kolegų, ypač jei nauja kryptis iš pirmo žvilgsnio atrodo mažiau „saugi“.

Kaip realiai pasiruošti karjeros posūkiui

Pirmas žingsnis – labai aiškiai įsivardyti, dėl ko esate nepatenkintas dabar ir ko tikitės iš pokyčio.

Vien nepasitenkinimas dabartiniu darbu dar nereiškia, kad žinote, kokios veiklos iš tiesų norite.

Praverčia paprastas pratimas: užrašyti tris dalykus, kuriuos labiausiai mėgstate dabartiniame darbe, ir tris, kurie labiausiai vargina.

Šis sąrašas padeda pamatyti, ar reikia keisti visą sritį, ar pakanka pakeisti rolę, organizaciją arba darbo pobūdį.

Kitas žingsnis – „testuoti“ naują kryptį kuo mažesnės rizikos sąlygomis.

Tai gali būti savanorystė, trumpi mokymai, keli nedideli projektai laisvai samdomo specialisto pagrindu ar darbas ne visa diena.

Verta atvirai pasikalbėti su žmonėmis, kurie jau dirba jus dominančioje srityje.

Tokie pokalbiai padeda pamatyti tikrąją kasdienybę, o ne tik patrauklius įvaizdžio fragmentus socialiniuose tinkluose.

Mokymasis visam gyvenimui

Lietuvoje daugėja trumpų, praktinių mokymų programų, skirtų būtent suaugusiems, jau turintiems profesinę patirtį.

Profesinio mokymo centrai, kolegijos ir universitetai siūlo vakarines studijas, nuotolinius kursus, persikvalifikavimo programas.

Dalis žmonių finansavimą tokiems mokymams gauna per Užimtumo tarnybos ar kitų valstybinių iniciatyvų programas.

Kiti tam taupo iš anksto, traktuoja mokymus kaip ilgalaikę investiciją į savo pajamas ir gyvenimo kokybę.

Svarbu suvokti, kad mokymasis po 40-ies retai būna tik naujos teorijos įsisavinimas.

Dažnai tai ir savęs, kaip profesionalo, iš naujo apibrėžimas: kas aš esu, kokią vertę kuriu, kokiomis temomis galiu būti tikras autoritetas.

Karjeros pokytis ir emocinė pusė

Net ir labai racionaliai suplanuotas sprendimas pakeisti karjerą dažnai kelia netikėtų emocijų.

Žmonės pasakoja apie kaltės jausmą paliekant kolegas, ilgametę organizaciją ar profesinę tapatybę, kuri lydėjo beveik visą suaugusį gyvenimą.

Čia padeda atviras bendravimas su artimaisiais ir aiškus savo sprendimo pagrindimas.

Kai šeima supranta, kokią prasmę jums turi pokytis, atsiranda daugiau palaikymo ir mažiau priekaištų dėl laikino nestabilumo.

Dažnas atranda ir netikėtų pliusų.

Pakeitus veiklą, išsiplečia pažinčių ratas, atsiranda naujų interesų, kartais net pasikeičia požiūris į laiką, darbą ir laisvalaikį.

Karjeros pokytis po 40-ies nėra paprastas ar greitas sprendimas, tačiau vis daugiau lietuvių jį mato ne kaip rizikingą šuolį į nežinią, o kaip suplanuotą investiciją į likusius profesinius dešimtmečius.

Apgalvoti finansai, aiški vidinė motyvacija ir pasiruošimas mokytis – trys atramos, kurios šį etapą padaro labiau įkvepiantį nei gąsdinantį.