Vis daugiau vidutinio amžiaus lietuvių ryžtasi žingsniui, kuris dar prieš kelis dešimtmečius atrodė beveik neįmanomas – kardinaliai keičia profesiją po keturiasdešimties.
Šį pasirinkimą dažnai lemia ne tik nuovargis nuo senos veiklos, bet ir noras labiau derinti darbą su gyvenimo būdu, šeima bei psichologine savijauta.
Kas skatina keisti kelią po 40-ies?
Dalis žmonių apie pokyčius pradeda galvoti pajutę, kad pasiekė savo karjeros lubas ir darbas nebet teikia prasmės.
Kitiems impulsu tampa sveikatos problemos, išsekimas ar krizės darbe – atleidimai, įmonių pertvarkos, nuolatinis stresas.
Prie sprendimo prisideda ir pasikeitęs požiūris į darbą apskritai.
Vis daugiau žmonių renkasi mažesnes, bet stabilesnes pajamas, jei mainais gauna daugiau laiko sau, šeimai, gyvenimui ne tik savaitgaliais.
Dar viena svarbi priežastis – greitai besikeičianti darbo rinka.
Atsirandant naujoms sritims, pavyzdžiui, su technologijomis, duomenimis ar DI susijusiems darbams, atsiveria galimybės tiems, kurie jaučiasi įstrigę senesniuose sektoriuose.
Iš mokytojos į programuotoją, iš vadybininko į amatininką

Žmonės po 40-ies keičia kelią labai skirtingomis kryptimis.
Vieniems tai reiškia perėjimą iš biuro į savarankišką veiklą, kitiems – iš privataus verslo į valstybės tarnybą ar atvirkščiai.
Buvę vadybininkai dažnai renkasi amatus ir paslaugas, kur rezultatas matomas čia ir dabar.
Populiarėja interjero apdailos darbai, medžio gamyba, maisto gamyba pagal užsakymą, grožio paslaugos.
Ne viena istorija prasideda nuo pomėgio, kuris ilgą laiką buvo tik hobis.
Su laiku, įgavus pasitikėjimo ir klientų, hobis virsta pagrindiniu pajamų šaltiniu, o senas darbas – atsitraukia į foną ar visai dingsta.
Kita kryptis – perėjimas į informacinių technologijų sritį.
Čia traukia didesnės pajamos, galimybė dirbti nuotoliu ir aiškesnė karjeros perspektyva, nors pradžioje tenka skirti daug laiko mokslams.
Didžiausios baimės: pinigai, amžius ir klaidos

Ryžtis pokyčiams po 40-ies dažnai trukdo finansinis nesaugumas.
Žmonės bijo, kad mokymosi laikotarpiu nepakaks lėšų šeimai, būsto paskolai ar kitoms įsipareigojimų sumoms padengti.
Dar viena gaji baimė – amžius.
Nemaža dalis mano, kad darbdaviai pirmenybę visada teiks jaunesniems, o persikvalifikuoti „per vėlu“.
Visgi praktikoje vis dažniau vertinami ne metai, o atsakomybė, patirtis ir gebėjimas bendrauti.
Darbdaviams svarbu, ar žmogus motyvuotas mokytis, kaip jis dirba komandoje, kaip sprendžia konfliktus ir laiko spaudimą.
Ne mažiau gąsdina ir galimybė suklysti.
Žmonės bijo investuoti laiką ir pinigus į naują specialybę, o paskui suvokti, kad ji netinka ar neatneša norimos finansinės grąžos.
Kaip ruoštis karjeros posūkiui?

Ekspertai rekomenduoja pokyčių nepriimti spontaniškai – pirmiausia verta išsiaiškinti, ko iš tiesų norite.
Padeda nuoširdus savęs paklausimas, kas darbe labiausiai vargina, o kas suteikia energijos, kokias veiklas mielai darytumėte net ir be atlygio.
Prieš darant radikalius sprendimus, verta išbandyti naują sritį mažesniais žingsniais.
Pavyzdžiui, pradėti nuo vakarinių kursų, savanoriavimo, laisvai samdomų užduočių ar dalinio etato greta seno darbo.
Finansinis pasiruošimas – dar vienas svarbus žingsnis.
Jei tik įmanoma, pravartu susikurti kelių mėnesių finansinę „pagalvę“, kuri leistų ramiau mokytis ir nepulti į bet kokį darbą iš baimės dėl pajamų.
Dalis žmonių derina seną ir naują veiklą kelerius metus.
Taip rizika išsisklaido, o perėjimas tampa natūralesnis: įsitikinama, ar naujas kelias tikrai tinka, formuojasi klientų ratas, kontaktai, įgūdžiai.
Ką vyresni darbuotojai atsineša į naują sritį?
Karjeros posūkis nereiškia, kad ankstesni metai nueina perniek.
Dažniausiai žmonės atsineša su savimi sukauptą profesinę ir gyvenimo patirtį, ryšius, discipliną ir atsakomybę.
Vyresni darbuotojai dažnai ramiau priima nesėkmes ir konfliktus.
Jie išmoko vertinti laiką, aiškiau supranta savo ribas ir greičiau atpažįsta, kas jiems tinka, o kas – ne.
Be to, perėjimas į naują sritį neretai atneša ir asmeninį atsigavimą.
Žmonės atranda, kad gali būti pradedantieji, mokytis iš jaunesnių kolegų, klysti ir tobulėti, o tai suteikia naujos energijos ir gyvenimo džiaugsmo.
Nors karjeros keitimas po 40-ies nėra lengvas sprendimas, jis tampa vis labiau priimtinas ir matomas visuomenėje.
Matomi pavyzdžiai, atviresni darbdaviai ir lankstesnės mokymosi galimybės skatina vis daugiau žmonių rinktis kelią, labiau atitinkantį tai, kas jiems iš tiesų svarbu.