Vis daugiau keturiasdešimtmečių ir vyresnių lietuvių sąmoningai pradeda antrą karjeros etapą – keičia profesiją, grįžta mokytis ir kuria visai naujus gyvenimo planus.
Tokį sprendimą dažnai lemia ne tik finansiniai motyvai, bet ir noras pagaliau dirbti darbą, kuris artimas vertybėms ir asmeniniams interesams.
Kai „stabili“ karjera nustoja džiuginti
Daugelis dabartinių keturiasdešimtmečių pradėjo karjerą laikais, kai svarbiausia buvo stabilumas ir pastovios pajamos.
Šiandien vis dažniau girdima, kad ilgamečiai darbai biuruose, sandėliuose ar gamyboje nebeatrodo kaip vienintelė įmanoma ateitis.
Žmonės ima klausti savęs, ar tikrai nori tą patį darbą dirbti dar dvidešimt metų.
Kai kuriems lūžio tašku tampa sveikatos problemos, išsekimas ar darbo prasmės trūkumas, kitiems – vaikų užaugimas ir daugiau laisvo laiko apmąstymams.
Toks vidurio gyvenimo etapas nebūtinai reiškia krizę.
Daliai tai tampa galimybe atsigręžti į senas svajones: kūrybą, amatus, pedagogiką, socialinį darbą ar nuosavą verslą.
Grįžimas į mokslus ir persikvalifikavimas
Peržengus keturiasdešimt metų, sprendimas grįžti prie vadovėlių daug kam atrodo nedrąsus.
Vis dėlto profesinių mokyklų, kolegijų ir universitetų auditorijose vis dažniau matyti brandesnio amžiaus studentų.
Dalis renkasi trumpos trukmės mokymus ir persikvalifikavimo programas.
Šiuose kursuose galima per kelis mėnesius įgyti naujų praktinių įgūdžių: nuo programavimo pagrindų iki kosmetologijos ar buhalterijos.
Brandesni studentai dažnai yra labiau motyvuoti ir tikslingai žino, ko nori pasiekti.
Jie atvirai pripažįsta, kad nebijo mokytis kartu su jaunimu, nes turi svarbų pranašumą – gyvenimišką patirtį ir atsakomybės jausmą.
Nuo samdomo darbo – prie nuosavo verslo
Antrasis karjeros etapas neretai siejamas su noru turėti daugiau laisvės ir savarankiškumo.
Dalis keturiasdešimtmečių imasi smulkaus verslo: atidaro dirbtuves, kavinukes, konsultacijų kabinetus, įkuria internetines parduotuves.
Pradžioje toks sprendimas dažnai derinamas su nuolatiniu darbu, kad išliktų finansinis saugumas.
Vėliau, verslui įsibėgėjus, kai kurie visai atsisako samdomo darbo ir visą laiką skiria naujai veiklai.
Brandžiame amžiuje ketinant pradėti verslą svarbi tampa ne tik idėja, bet ir labai konkretus planas.
Žmonės atsargiau vertina rizikas, skaičiuoja turimus finansinius rezervus, svarsto, kiek laiko galės išgyventi be stabilaus atlyginimo.
Ką duoda patirtis ir ko tenka išmokti
Karjeros keitėjai po 40-ies dažnai turi pranašumų, kurių stokoja jaunesni darbuotojai.
Per kelis dešimtmečius sukaupti ryšiai, disciplina, gebėjimas dirbti komandoje ir spręsti konfliktus tampa stipriu pagrindu naujose veiklose.
Kita vertus, tenka prisitaikyti prie greitai besikeičiančių technologijų, nuotolinio darbo ir skaitmeninių įrankių.
Dalis žmonių sąmoningai lanko skaitmeninio raštingumo kursus, mokosi naudotis projektų valdymo programomis, finansų sekimo įrankiais ir socialinių tinklų reklama.
Vis daugiau mokymų siūlo ir dirbtinio intelekto įrankių panaudojimo pagrindus.
Šios žinios padeda ne tik biuro darbuotojams, bet ir smulkiems verslą kuriantiems žmonėms – nuo tekstų rengimo iki klientų aptarnavimo automatizavimo.
Psichologiniai barjerai ir artimųjų reakcijos
Nusprendus keisti karjerą sulaukus keturiasdešimties, dažnai tenka susidurti su vidinėmis abejonėmis.
Žmonės baiminasi suklysti, nuvilti šeimą ar pasirodyti nepatikimi darbdaviams.
Artimųjų reakcijos taip pat būna įvairios.
Vienus palaiko šeima ir skatina nebijoti rizikuoti, kiti sulaukia skeptiškų pastabų, kad „tokiame amžiuje jau per vėlu kažką keisti“.
Psichologai pabrėžia, kad tokios abejonės natūralios, tačiau jos neturėtų tapti vienintele sprendimą lemiančia jėga.
Padeda atvira komunikacija su partneriu, vaikais ir artimiausiais žmonėmis, paaiškinant, kodėl pokyčiai svarbūs ir kaip jie bus įgyvendinami praktiškai.
Kaip pasiruošti pokyčiui praktiškai?
Ekspertai dažnai pataria pirmiausia aiškiai įsivardyti, ko tikimasi iš naujos karjeros.
Ar svarbiausia didesnės pajamos, lankstesnis grafikas, prasmingas darbas, ar galimybė daugiau laiko skirti šeimai ir hobiams.
Naudinga susidaryti finansinį planą bent keliems metams į priekį.
Įvertinti turimus įsipareigojimus, sukauptas santaupas, numatomus mokymų kaštus ir galimą laikotarpį be pastovių pajamų.
Prieš priimant galutinį sprendimą verta išbandyti naują sritį mažesniu mastu.
Pavyzdžiui, imtis individualių užsakymų laisvu laiku, savanoriauti organizacijose ar keliems mėnesiams išbandyti naują vaidmenį įmonės viduje.
Svarbus ir emocinis pasirengimas.
Pokyčiai retai būna greiti ir lengvi, todėl padeda realistiški lūkesčiai, kantrybė ir pasiruošimas mokytis iš nesėkmių.
Antroji karjera – ne išimtis, o nauja norma
Ilgėjant gyvenimo trukmei ir keičiantis darbo rinkai, viena profesija visam gyvenimui tampa vis retesnė.
Dalis žmonių tik po keturiasdešimties atranda sritį, kurioje jaučiasi labiausiai savimi.
Visuomenėje po truputį keičiasi požiūris į amžių ir karjerą.
Darbdaviai vis dažniau vertina patirtį ir brandą, o ne tik jaunystę ir „lankstumą bet kokia kaina“.
Kiekviena sėkminga antros karjeros istorija tampa signalu kitiems, kad pradėti iš naujo nėra per vėlu.
Net jei pokytis reikalauja drąsos, laiko ir nuoseklaus pasirengimo, keturiasdešimtmetis vis dažniau suvokiamas kaip naujos, o ne baigiamosios karjeros pradžios taškas.
