Vis daugiau metų svetur praleidusių lietuvių svarsto apie sugrįžimą į Lietuvą, o dalis šį žingsnį jau žengia.
Priežastys įvairios – nuo karjeros galimybių iki vaikų ateities ir artimųjų sveikatos, tačiau sprendimas retai būna spontaniškas.
Grįžimas dažnai trunka ne kelias savaites, o kelerius metus – tiek užtrunka planavimas, finansinis pasiruošimas ir vidinis apsisprendimas.
Kas iš tiesų traukia grįžti?
Daugelis grįžtančiųjų pirmiausia mini šeimą ir norą auginti vaikus Lietuvoje.
Nuotoliniai ryšiai su seneliais, krikštynos ar šventės per ekraną ilgainiui pradeda slėgti, o artimo bendravimo trūkumas tampa vis labiau jaučiamas.
Kita stipri priežastis – priklausymo jausmas ir savos aplinkos ilgesys.
Nors gyvenimas užsienyje dažnai suteikia didesnes pajamas, savas humoras, kalba, kultūrinės smulkmenos ir pažįstamas miestas kai kuriems ima reikšti daugiau nei didesnis atlyginimas.
Pastaraisiais metais grįžti skatina ir pasikeitusios galimybės dirbti nuotoliniu būdu.
Lietuvių specialistai vis dažniau derina Lietuvoje esantį gyvenimą su užsienio įmonėje gaunamomis pajamomis, taip mažindami finansinę riziką.
Savo vaidmenį turi ir Lietuvos pokyčiai – gerėjanti infrastruktūra, išaugęs paslaugų pasirinkimas regionuose, naujos verslo nišos.
Ar verta laukti „tobulo momento“?
Dalis emigrantų ilgai laukia idealios situacijos: visiškai sukaupto finansinio „pagalvės“, aiškaus darbo pasiūlymo ir garantijų, kad sprendimas bus neklystamas.
Tačiau toks laukimas dažnai tęsiasi metų metus, o galutinio užtikrintumo taip ir neatsiranda.
Specialistai dažnai akcentuoja, kad svarbiau ne tobula data, o aiškus planas ir lankstumas.
Klūčių neišvengs nė vienas grįžtantis, todėl didžiausia klaida – tikėtis, kad sugrįžimas bus sklandus ir be jokių nusivylimų.
Praktiškiausia grįžimą planuoti etapais.
Pavyzdžiui, iš pradžių dažniau atvykti ilgesniems vizitams, išsibandyti darbą ar verslo idėją, įvertinti vaikų darželių, mokyklų, medicinos paslaugų realybę konkrečiame mieste.
Toks „bandomasis sugrįžimas“ leidžia nusimesti idealizuotus lūkesčius ir pamatyti kasdienybę tokia, kokia ji yra.
Finansinis ir karjeros pasiruošimas
Vienas svarbiausių grįžimo stabdžių – baimė prarasti finansinį saugumą.
Net jei atlyginimai Lietuvoje pastaraisiais metais augo, daugeliui jie vis dar atrodo kuklūs, palyginti su uždarbiais Vakarų šalyse.
Todėl finansinę pagalvę verta pradėti kaupti gerokai prieš sugrįžimą.
Ekspertai dažnai rekomenduoja turėti bent kelių mėnesių pragyvenimo išlaidas, atitinkančias planuojamą gyvenimo lygį Lietuvoje.
Kitas svarbus žingsnis – įsivertinti savo profesines kompetencijas Lietuvos rinkoje.
Dalies specialybių paklausa per pastaruosius metus gerokai išaugusi, ypač technologijų, inžinerijos, sveikatos apsaugos ir logistikos srityse.
Tačiau kai kurie darbai, kurie užsienyje buvo gerai apmokami, Lietuvoje gali būti vertinami kukliau.
Dar būnant svetur verta atnaujinti gyvenimo aprašymą, susisiekti su potencialiais darbdaviais ar verslo partneriais, pasidomėti darbo skelbimais pagal realias, o ne įsivaizduojamas sąlygas.
Svarbus ir teisinis pasiruošimas – „Sodra“, mokesčiai, pensijų kaupimas, sveikatos draudimas.
Grįžus be pasirengimo galima susidurti su netikėtais mokesčiais ar paslaugų spragomis.
Todėl verta iš anksto išsiaiškinti, kaip bus skaičiuojamos socialinės garantijos, ar nereikės pateikti papildomų dokumentų iš užsienio institucijų.
Emocinė pusė: nostalgija ir realybė
Grįžimas dažnai prasideda nuo nostalgijos – vaikystės vietų, kalbos, pažįstamų veidų ilgesio.
Tačiau sugrįžę žmonės neretai nustemba, kaip stipriai pasikeitė ir Lietuva, ir jie patys.
Po ilgesnio laiko svetur gali būti sunkiau susikalbėti su senais bičiuliais, nes skiriasi patirtys, temos, gyvenimo ritmas.
Vaikams, kurie gimė ar augo užsienyje, Lietuva dažnai nėra „sava“ taip, kaip tėvams.
Patiriamas ir vadinamasis atvirkštinis kultūrinis šokas – Lietuva nebeatitinka įsivaizduojamo paveikslo.
Nusivylimą kelia ir susidūrimas su biurokratija, lėtesniais sprendimais, smulkiais kasdieniais nepatogumais.
Dėl to psichologai pataria neidealizuoti nei Lietuvos, nei šalies, iš kurios grįžtama.
Padeda atvira laikysena: priimti, kad dalis dalykų patiks labiau nei anksčiau, o dalis – erzins labiau, ir tai yra natūrali proceso dalis.
Kaip pasiruošti vaikams ir partneriui?
Šeimoms su vaikais grįžimas tampa dar sudėtingesnis.
Vaikai turi savo draugus, mokyklas, įpročius, kalbą, o Lietuva jiems dažnai yra tik vasaros atostogų vieta.
Svarbu su jais kalbėtis iš anksto, aiškiai paaiškinti priežastis ir kartu planuoti, kas jų laukia naujoje aplinkoje.
Padeda, kai vaikai turi galimybę pamatyti būsimą mokyklą, rajoną, būrelius dar prieš galutinį persikėlimą.
Ne mažiau reikšminga ir partnerio motyvacija.
Jei vienas šeimos narys nori grįžti, o kitam Lietuva kelia tik nerimą, įtampa persikels į kasdienį gyvenimą jau sugrįžus.
Tokiu atveju verta ieškoti kompromisų – pavyzdžiui, sutarti dėl bandomojo laikotarpio ar konkrečių kriterijų, po kurių būtų galima sprendimą peržiūrėti.
Grįžimas iš emigracijos retai būna vienkartinis veiksmas – dažnai tai procesas, kurį sudaro kelios išvykimų ir sugrįžimų bangos.
Kuo daugiau sąmoningo pasiruošimo ir atvirų pokalbių šio proceso pradžioje, tuo didesnė tikimybė, kad Lietuva taps ne tik emocine, bet ir praktiška namų vieta ilgam.
