Keturiasdešimtmečiai lietuviai vis dažniau ryžtasi kardinaliai keisti profesinį gyvenimą – palieka stabilų darbą, grįžta iš emigracijos arba iš korporacijų keliauja į savarankišką veiklą.
Psichologai šį reiškinį vadina tylia „antros karjeros“ revoliucija, kuri keičia ir darbo rinką, ir žmonių požiūrį į sėkmę.
Kodėl pokytis ateina ties keturiasdešimt?
Pasak karjeros konsultantų, apie keturiasdešimtuosius metus daugelis pirmą kartą sustoja ir rimtai įvertina, ar jų gyvenimas atitinka asmenines vertybes.
Dažnas suvokia, kad kadaise rinkosi profesiją dėl saugumo ar tėvų lūkesčių, o ne dėl vidinio noro.
Šiame amžiuje jau dažnai būna sukaupta finansinė „pagalvė“, vaikai paaugę, o darbo patirtis suteikia daugiau pasitikėjimo.
Todėl rizika keisti kelią nebeatrodo tokia grėsminga, kaip dvidešimties.
Prie pokyčių prisideda ir visuomenės požiūrio kaita.
Karjera vis rečiau suvokiama kaip viena linijinė trajektorija nuo studijų iki pensijos – daugėja istorijų apie žmones, kurie per gyvenimą išbando kelias visiškai skirtingas profesijas.
Grįžimas iš emigracijos ir nauji keliai
Dalis keturiasdešimtmečių, dirbusių užsienyje, grįžta į Lietuvą ne tik dėl šeimos ar nostalgijos, bet ir tam, kad čia pradėtų naują veiklą.
Po metų sandėliuose, fabrikuose ar aptarnavimo sektoriuje, žmonės ima ieškoti prasmingesnio darbo, kuriame galėtų realizuoti sukauptas kompetencijas.
Grįžę jie neretai atsiveria smulkiajam verslui: atidaro kavines, amatininkų dirbtuves, konsultacijų veiklą ar internetines parduotuves.
Svarbu ir tai, kad iš emigracijos parsivežamos ne tik santaupos, bet ir darbo kultūros, organizavimo, klientų aptarnavimo patirtys.
Darbdaviai pastebi, kad tokie žmonės dažnai yra brandesni, savarankiškesni, mažiau bijo pokyčių ir geriau supranta tarptautinę darbo rinką.
Tačiau kartu jie netoleruoja chaotiško valdymo ar neveiksmingų procesų, todėl, susidūrę su biurokratija, greitai nusprendžia kurti kažką savo.
Perdegimas ir prasmės paieškos
Kitas dažnas „antros karjeros“ motyvas – perdegimas.
Ypač tai jaučia tie, kurie dvidešimt metų kopė karjeros laiptais didelėse organizacijose, bet galiausiai pasijuto įstrigę begaliniame susirinkimų ir ataskaitų rate.
Žmonės ima klausti, ar nori dar du dešimtmečius gyventi tuo pačiu ritmu, nuolat atidėdami laiką sau, šeimai ar savo svajonėms.
Supratimas, kad gyvenimas nėra begalinis, tampa labai konkrečiu argumentu imtis veiksmų, o ne tik svajoti.
Neretai po perdegimo pasirenkamos profesijos, suteikiančios daugiau tiesioginio ryšio su žmonėmis ar apčiuopiamos naudos – nuo amato ir socialinio darbo iki edukacinių ar kūrybinių veiklų.
Tokiu atveju svarbesnis tampa ne atlyginimo dydis, o vidinis pasitenkinimas ir dienos ritmas.
Kaip atrodo „antroji karjera“?
„Antroji karjera“ nebūtinai reiškia griežtą lūžį ar staigų išėjimą iš darbo.
Dažnai procesas prasideda nuo papildomų kursų, savanorystės, laisvai samdomų projektų ar mažo šalutinio verslo, kuris ilgainiui tampa pagrindine veikla.
Keturiasdešimtmečiai vis dažniau naudojasi nuotoliniais mokymais, perkvalifikavimo programomis, konsultuojasi su karjeros specialistais.
Tai padeda išvengti impulsyvių sprendimų ir geriau įvertinti, ar naujas kelias tikrai tinka.
Dalis renkasi technologijų, projektų valdymo, duomenų analizės, skaitmeninio marketingo, finansų sritis.
Kiti atvirkščiai – traukia iš skaitmeninio pasaulio ir atsigręžia į fizinius produktus, rankų darbą, ūkininkavimą, edukaciją.
Iššūkiai ir ką verta žinoti
Nors istorijos apie sėkmingas permainas įkvepia, realybėje „antroji karjera“ dažnai būna kupina iššūkių.
Žmonės susiduria su pajamų svyravimais, nuovargiu nuo mokymosi, abejonėmis dėl savo sprendimo ir aplinkinių skepticizmu.
Finansų specialistai pataria prieš didelį pokytį susiplanuoti bent kelių mėnesių išlaidas, įvertinti paskolų ir įsipareigojimų naštą.
Taip pat svarbu skirti laiko planavimui: aiškiai įsivardyti, ko siekiama ir kokie konkretūs žingsniai padės ten nueiti.
Psichologai akcentuoja, kad keičiant karjerą šiame etape būtina pasirūpinti emocine sveikata.
Padeda tiek profesionalios konsultacijos, tiek paprastas aplinkinių palaikymas ir atviras kalbėjimasis apie baimes.
Ką tai reiškia Lietuvos darbo rinkai?
Ekspertai mato, kad didėjantis keturiasdešimtmečių mobilumas darbo rinkoje verčia keistis ir darbdavius.
Norint išlaikyti patyrusius darbuotojus, nebeužtenka vien atlyginimo – svarbi tampa lanksti darbo aplinka, prasmę suteikiantys projektai ir galimybė tobulėti.
Organizacijos, kurios suteikia daugiau autonomijos ir leidžia žmonėms keisti rolę įmonės viduje, turi didesnes galimybes išlaikyti šią patyrusią grupę.
Kita vertus, smulkusis verslas ir laisvai samdoma veikla tampa natūralia alternatyva tiems, kurie neberanda savęs tradiciniame modelyje.
„Antros karjeros“ banga dar tik įsibėgėja, tačiau jau dabar matyti, kad ji formuos brandesnę, sąmoningesnę darbuotojų kartą.
O tai ilgainiui gali pakeisti ir pačią darbo kultūrą Lietuvoje – nuo viršvalandžių garbinimo prie labiau subalansuoto, žmogų, o ne tik rezultatą, vertinančio požiūrio.
