Kodėl vis daugiau keturiasdešimtmečių Lietuvoje ryžtasi keisti karjerą? Trys žingsniai startui

Ketvirtąjį dešimtmetį perkopę žmonės Lietuvoje vis drąsiau nusprendžia keisti profesiją, nors ilgus metus buvo įprasta manyti, kad rimtesni posūkiai karjeroje galimi tik jaunystėje.

Apie pokytį svarstantys keturiasdešimtmečiai vis dažniau ieško prasmingesnio darbo, lankstesnio ritmo ir geresnės savijautos, o ne vien stabilaus atlyginimo.

Kas verčia persvarstyti karjerą?

Apie keturiasdešimtuosius metus daugeliui ryškėja vadinamoji vidurio amžiaus peržiūra – žmogus įvertina, ar jo kasdienybė atitinka tai, ką vertina ir kuo tiki.

Jei daugelį metų rinktasi pagal saugumą, šeimos ar aplinkos lūkesčius, šiuo laikotarpiu dažnai kyla klausimas, ar tikrai norisi taip dirbti dar dvidešimt metų.

Prie sprendimo keisti kryptį prisideda ir fizinis nuovargis, ypač dirbant intensyvų ar emocinio krūvio reikalaujantį darbą.

Žmonės ima jausti, kad sveikata, laikas su artimaisiais ir vidinis pasitenkinimas jiems tampa svarbesni už karjeros laiptelius.

Savo vaidmenį atlieka ir technologijų raida.

Per pastarąjį dešimtmetį išpopuliarėjo nuotolinis darbas, internetiniai mokymai ir galimybė smulkų verslą pradėti iš namų, todėl profesijos keitimas nebėra toks priklausomas nuo gyvenamosios vietos ar išankstinio išsilavinimo.

Kaip suprasti, ar laikas pokyčiui?

Pirmas signalas dažnai yra ilgalaikis perdegimo jausmas, kai net ir po atostogų nebesinori grįžti į darbą.

Jei džiaugsmo nekelia ne tik konkretus darbdavys, bet ir pati veikla, verta rimčiau pagalvoti apie krypties keitimą, o ne vien darbdavio paieškas.

Kitas ženklas – nuolatinis pavydas žmonėms, dirbantiems visiškai kitoje srityje.

Jei nuolat pagaunate save galvojant, kad „man labiau tiktų mokyti, kurti, prižiūrėti, organizuoti“, tai gali būti užslėptas noras išbandyti naują profesiją.

Svarbus ir vertybių neatitikimas.

Jei darbas verčia elgtis priešingai tam, ką laikote teisinga, arba vis dažniau jaučiate, kad jūsų pastangos neturi prasmės, natūralu ieškoti veiklos, kurioje galėtumėte prisidėti prie jums svarbių dalykų.

Nuo ko pradėti pokytį?

Pirmiausia verta atlikti sąžiningą savianalizę – ne tik ko nebenorite, bet ir ką realiai galite bei mėgstate daryti.

Dažnai naudinga prisiminti vaikystės ir jaunystės pomėgius, situacijas, kai sulaukdavote kitų pagyrų, bei kasdienes veiklas, kurias dabar mielai renkatės laisvalaikiu.

Pokalbis su karjeros konsultantu padeda išvengti impulsyvių sprendimų.

Specialistas padeda įvardyti stiprybes, įvertinti persikvalifikavimo galimybes, studijų ar kursų poreikį ir realistiškai suplanuoti finansinį pereinamąjį laikotarpį.

Vėliau svarbu išbandyti pasirinktą sritį mažesniu mastu.

Tai gali būti savanorystė, trumpalaikiai projektai, pavieniai užsakymai ar praktika po darbo valandų, kad prieš priimant galutinį sprendimą patikrintumėte, ar nauja veikla iš tiesų tinka.

Dažniausios baimės ir kaip jas valdyti

Viena stipriausių baimių – finansinis nesaugumas, ypač turint būsto paskolą ar augant vaikus.

Dėl to prieš keičiant profesiją verta susikurti bent kelių mėnesių finansinę pagalvę ir iš anksto pasikalbėti su šeima dėl biudžeto pokyčių.

Kita kliūtis – įsitikinimas, kad „jau per vėlu mokytis“.

Tačiau nuotolinės studijos, trumpos programos ir vakariniai kursai leidžia derinti mokslus su darbu, o vyresnis amžius dažnai tampa privalumu dėl sukauptos patirties ir atsakomybės.

Baimė „nuvažiuoti nuo vėžių“ karjeroje dažnai susijusi su aplinkinių nuomone.

Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje daug svarbiau, kaip jausitės patys dirbdami kasdien, nei ką trumpam pagalvos kiti, sužinoję apie jūsų sprendimą.

Praktiški žingsniai keturiasdešimtmečiams

Pradėti galima nuo aiškios datos, iki kada norite apsispręsti, ir konkrečių veiksmų plano.

Pavyzdžiui, per artimiausius tris mėnesius išklausyti pasirinktą įvadinį kursą, susitikti bent su trimis toje srityje dirbančiais žmonėmis ir vieną savaitgalį skirti savarankiškam praktiniam bandymui.

Labai svarbu atnaujinti gyvenimo aprašymą taip, kad jame atsispindėtų perkeliamieji gebėjimai.

Profesijos pasikeitimas nereiškia, kad ankstesnė patirtis bevertė – dažnai išlieka vadovavimo, komunikacijos, klientų aptarnavimo, organizavimo, rašymo ar analitiniai įgūdžiai.

Galiausiai verta nusiteikti, kad naujo kelio pradžioje gali tekti žengti žingsnį žemyn pagal pareigas ar pajamas.

Tačiau daug žmonių pastebi, kad po kelerių metų, įgiję patirties naujoje srityje, ne tik pasiekia anksčiau turėtą lygį, bet ir jaučiasi laisvesni bei labiau savimi patenkinti.

Keturiasdešimtmetis vis dažniau tampa ne riba, o naujo etapo pradžia, kai sukaupta gyvenimo patirtis leidžia tikslingiau rinktis, kur ir kaip norime leisti didžiąją dalį savo laiko.

Todėl karjeros pokytis šiame amžiuje nėra avantiūra, o apgalvotas sprendimas siekti daugiau prasmės kasdienybėje.