Vis daugiau jaunų žmonių Lietuvoje sąmoningai riboja laiką telefone, ištrina socialinių tinklų paskyras ir renkasi ramų laiką be ekranų.
Psichologai tai vadina nauja skaitmeninio minimalizmo banga, kuri formuoja kitokį požiūrį į darbą, santykius ir laisvalaikį.
Kita karta: nuo persisotinimo prie sąmoningumo
Paauglių ir jaunų suaugusiųjų kasdienybė ilgus metus buvo siejama su nuolatiniu buvimu internete.
Tačiau vis dažniau patys jaunuoliai pripažįsta, kad nuolatinės žinutės, pranešimai ir socialinių tinklų lyginimasis vargina labiau, nei suteikia džiaugsmo.
Psichologai pastebi, kad riboti laiką ekrane dažniau pradeda ne tėvų spaudžiami paaugliai, o 20–30 metų jauni suaugusieji.
Jie jau spėjo patirti nuovargį nuo nuolatinio pasiekiamumo, todėl sąmoningai ieško būdų susigrąžinti dėmesį ir ramybę.
Ryškiausiai šią tendenciją rodo paprasti kasdieniai pasirinkimai.
Jauni žmonės išsijungia pranešimus, nustato ribas, kada tikrina socialinius tinklus, ir planuoja „beekranes“ atostogas.
Ką jauni žmonės sako apie ekranų ribojimą
Vienas dažniausių motyvų mažinti laiką telefone – nerimas ir dėmesio stoka.
Jaunuoliai pastebi, kad nuolatinis slinkimas per naujienų srautą apsunkina susikaupimą moksluose ar darbe ir didina įtampą.
Dalis sako, kad ekranų ribojimas yra būdas geriau pažinti save.
Be nuolatinio triukšmo, patinkančių ir nepatinkančių nuomonių srauto, tampa lengviau suprasti, ko iš tikrųjų nori pats, o ne ko tikisi aplinkiniai.
Jauni žmonės vis dažniau atvirai kalba ir apie palengvėjimą, kurį jaučia ištrynę senas paskyras ar sumažinę sekamų profilių skaičių.
Daugeliui tai padeda sumažinti lyginimąsi su kitais ir spaudimą atitikti tobulą įvaizdį.
Psichologų perspėjimai ir rekomendacijos
Specialistai pabrėžia, kad problema nėra pats telefonas ar internetas.
Didžiausią žalą daro nekontroliuojamas ir automatinis vartojimas, kai žmogus pats nebepastebi, kiek laiko praleidžia ekrane.
Psichologai siūlo žiūrėti ne tik į valandų skaičių, bet ir į savijautą.
Jei po laiko socialiniuose tinkluose žmogus jaučiasi labiau pavargęs, liūdnas ar susierzinęs, tai signalas, kad ribos jau peržengtos.
Ribojimas nereiškia visiško atsisakymo.
Dažnai pakanka kelių paprastų taisyklių: neimti telefono į lovą, netikrinti žinučių per valgymą, susitarti su savimi, kad ryte pirmiausia bus pasirūpinta savimi, o ne naujienų srautu.
Kaip keičiasi kasdieniai įpročiai
Skaitmeninio minimalizmo idėjas atradę jauni žmonės vis dažniau renkasi veiklas, kurios nereikalauja ekrano.
Populiarėja pasivaikščiojimai gamtoje, knygų klubai, stalo žaidimų vakarai, trumpi savaitgalio pabėgimai be telefono.
Dalis darbdavių taip pat reaguoja į šias nuotaikas.
Įmonės pradeda aiškiau apibrėžti laiką, kada darbuotojai turi būti pasiekiami, o kada rekomenduojama atsijungti nuo darbo žinučių ir el. pašto.
Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad sėkmei būtina nuolat sekti naujienas ir būti aktyviam socialiniuose tinkluose, vis daugiau jaunų žmonių renkasi priešingą kryptį.
Jiems svarbiau ne nuolatinė skuba, o kokybiškas dėmesys keliems tikrai svarbiems dalykams.
Ką galima padaryti jau šiandien
Specialistai pataria pradėti nuo nedidelių, realistiškų pokyčių, kuriuos lengva išbandyti kiekvienam.
Pavyzdžiui, savaitę sekti, kiek laiko iš tiesų praleidžiama telefone, ir sąmoningai sumažinti bent trečdalį nereikalingo slinkimo.
Naudingas žingsnis – susikurti „ramias zonas“ be ekranų.
Vieniems tai būna miegamasis, kitiems – valgomasis ar laikas su artimaisiais, kai telefonas paliekamas kitame kambaryje.
Jauni žmonės Lietuvoje vis dažniau renkasi klausimą „ką aš noriu įsileisti į savo dėmesį?“ vietoj automatinio prisijungimo prie visko, ką siūlo programėlės.
Ši kryptis gali tyliai, bet reikšmingai keisti ir asmeninį gyvenimą, ir visuomenės santykį su skaitmeninėmis technologijomis.
