Į Lietuvą grįžtančių jaunų specialistų skaičius pamažu auga ir keičia tradicinį požiūrį į emigraciją.
Vis daugiau trisdešimtmečių renkasi ne likti užsienyje, o kurti karjerą ir gyvenimą gimtinėje.
Kas traukia namo?
Pagrindinė grįžimo priežastis – noras gyventi arčiau šeimos ir draugų, tačiau tai jau ne vienintelis argumentas.
Jauni žmonės vis dažniau vertina gyvenimo kokybę, trumpesnes distancijas, laiko santaupą ir mažesnį kasdienį stresą.
Lietuvos miestai per pastarąjį dešimtmetį stipriai pasikeitė: daugiau žaliųjų erdvių, dviračių takų, kultūrinių renginių ir šiuolaikiškų darbo erdvių.
Prie sprendimo grįžti prisideda ir tai, kad nutolinis darbas tapo norma daugelyje tarptautinių įmonių.
Dalis grįžtančiųjų ir toliau dirba užsienio darbdaviams, tačiau gyvena Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.
Keičiantis atlyginimai ir karjeros galimybės
Dar prieš dešimtmetį daugelis išvykusiųjų teigė, kad Lietuvoje tiesiog neįmanoma uždirbti panašiai kaip Vakaruose.
Dabar atlyginimų žirklės sumažėjo, ypač technologijų, finansų, inžinerijos ir rinkodaros srityse.
Patyrę specialistai didžiuosiuose miestuose gali uždirbti 2 000–3 000 eurų ar daugiau „į rankas“.
Darbdaviai vis dažniau ieško žmonių, turinčių tarptautinės patirties, užsienio kalbų įgūdžių ir plataus kultūrinio akiračio.
Grįžę jauni profesionalai tokį profilį dažnai atitinka, todėl greitai randa darbą arba pradeda savo veiklą.
Įmonės siūlo hibridinį darbo modelį, papildomas atostogas, sveikatos draudimą, mokymosi biudžetus ir lankstų grafiką.
Naujos istorijos: nuo baristos Londone iki startuolio Vilniuje
Grįžtančiųjų istorijos įvairios, bet dažnai jose kartojasi keli motyvai: perdegimas, brangus būstas, ilgos darbo valandos ir jausmas, kad „gyveni ne savo gyvenimą“.
Daugelis supranta, kad užsienio miestuose, nors ir gaudami didesnį atlyginimą, realiai sutaupo nedaug.
Lietuvoje būsto nuomos ir paslaugų kainos pastaraisiais metais augo, tačiau jos dažnai vis dar mažesnės nei didžiuosiuose Vakarų miestuose.
Be to, čia lengviau gauti pagalbą iš senelių ar artimųjų, kai šeimoje atsiranda vaikų.
Jaunos šeimos vis dažniau skaičiuoja ne tik pinigus, bet ir laiką, kurį praleidžia kartu.
Verslumo kultūra taip pat keičiasi.
Grįžusieji neapsiriboja vien samdomu darbu – kuria mažas kavines, dizaino studijas, konsultacijų verslus, elektronines parduotuves.
Dalis perkelia į Lietuvą tai, ko išmoko užsienyje: aptarnavimo standartus, komandų valdymo patirtį, naujas technologijas ir darbo metodikas.
Kas vis dar stabdo sugrįžimą?
Nors tendencijos pozityvios, daugeliui sprendimas grįžti vis dar kelia abejonių.
Jauni žmonės dažnai baiminasi, kad Lietuvoje bus sunkiau karjeros prasme, kad čia mažiau pasirinkimo ir įvairovės.
Kai kurie nerimauja dėl visuomenės požiūrio, biurokratijos ar politinio nestabilumo.
Dar viena kliūtis – įsišaknijęs gyvenimas užsienyje.
Ten jau sukurti socialiniai ryšiai, turima nuosava gyvenamoji vieta, vaikų darželiai ir mokyklos.
Grįžimas reiškia visko pradžią iš naujo, o tai psichologiškai ir finansiškai nelengva.
Lietuvoje trūksta ir aiškios, vienoje vietoje pateiktos informacijos grįžtantiems.
Žmonėms tenka patiems naršyti tarp institucijų, aiškintis mokesčių, sveikatos draudimo, socialinių garantijų ir vaikų švietimo klausimus.
Kokias pamokas atneša grįžtantys?
Grįžtantys jauni profesionalai veikia ne tik darbo rinką, bet ir visuomenės požiūrį.
Jie dažnai jautriau reaguoja į viešųjų paslaugų kokybę, pilietinį dalyvavimą, miesto planavimą ir aplinkosaugą.
Matydami, kaip tai sprendžiama kitose šalyse, jie kelia aukštesnius lūkesčius čia.
Tokie žmonės aktyviau jungiasi į bendruomenines iniciatyvas, savanorystę, pilietinius projektus.
Jie į Lietuvą parsiveža ir kitokį darbo kultūros supratimą: skatina atviresnį grįžtamąjį ryšį, mažesnę hierarchiją, didesnę pagarbą darbo ir asmeninio gyvenimo balansui.
Ekspertai akcentuoja, kad emigracija šiandien vis rečiau yra vienkartinis, negrįžtamas sprendimas.
Vis daugiau žmonių juda tarp valstybių, bet būti emigrantu visam laikui nebesiekia.
Dalis jų mato Lietuvą kaip vietą, kur po keliolikos metų užsienyje galima iš naujo pradėti karjerą ir šeimos gyvenimą.
Ši grįžtančiųjų banga tampa svarbia Lietuvos ateities dalimi.
Nuo to, ar šalis sugebės pasiūlyti jiems aiškias sąlygas, pagarbų požiūrį ir galimybes augti, priklausys, kiek šių istorijų sulauksime artimiausiais metais.