Kaip penktadienas tapo laimingiausia savaitės diena? Netikėti skaičiai ir psichologų įžvalgos

Penktadienis daugybei žmonių siejasi su palengvėjimu ir geresne nuotaika, tačiau pastaraisiais metais tyrėjai pradėjo tiksliau matuoti, kiek ši diena skiriasi nuo kitų. Analizuojant savijautos apklausas, paaiškėjo, kad penktadieniais žmonės nuosekliai vertina savo nuotaiką geriau nei bet kurią kitą savaitės dieną.

Skirtumas nėra milžiniškas, bet pakankamai aiškus, kad psichologai pradėtų svarstyti, kokie veiksniai tai lemia: darbo ritmas, socialiniai įpročiai ar tiesiog lūkestis, kad savaitgalis atneš poilsį.

Kas matuojama, kai matuojama laimė?

Kalbėdami apie „laimingiausią dieną“ mokslininkai dažniausiai remiasi ne pavieniais atsiliepimais, o didelėmis apklausomis, kuriose žmonės vertina savo nuotaiką skalėje nuo labai prastos iki labai geros. Tokie duomenys renkami kasdien, kartais net keliuose žemynuose vienu metu.

Analizuojant daugelio metų įrašus, išryškėja savaitinis ritmas: pirmadienį savijauta paprastai būna prasčiausia, vidury savaitės šiek tiek kyla, o penktadienį pasiekia piką. Panašus raštas stebimas ir kalbant apie streso lygį, energiją bei pasitenkinimą kasdieniu gyvenimu.

Nemaža dalis tokių apklausų yra susijusios su nacionaliniais gerovės tyrimais, kuriais domisi ir politikai, ir verslas. Kai kuriose šalyse nuotaikos duomenys papildomai siejami su ekonominėmis naujienomis, orais ar didesniais sporto renginiais, kad būtų galima atskirti, kiek nuotaiką lemia pats savaitės ritmas.

Nors metodikos skiriasi, rezultatas dažniausiai tas pats: penktadienis išsiskiria šviesesnėmis nuotaikomis net ir tuomet, kai jis nėra trumpa darbo diena arba prieš šventes.

Penktadienio efektas smegenims

Psichologai šį reiškinį vadina lūkesčių ir atokvėpio deriniu. Net ir turint įtemptą dieną, vien žinojimas, kad artėja dvi laisvos dienos, sumažina subjektyvų krūvio pojūtį ir sušvelnina stresą.

Mokslininkai pažymi, kad mūsų smegenys jautriai reaguoja į artėjantį atlygį: tokį vaidmenį dažnai atlieka savaitgalis, kai galime daugiau laiko skirti sau, artimiesiems ar pomėgiams. Todėl penktadienis tampa tarsi psichologiniu tiltu tarp pareigų ir malonesnių užsiėmimų.

Įdomu tai, kad penktadienio efektą jaučia ne tik biuruose dirbantys žmonės, bet ir pamaininį darbą dirbantys asmenys. Net jeigu konkrečiam žmogui tai nėra laisvadienio išvakarės, bendra socialinė nuotaika aplink juda link savaitgalio, o tai persiduoda subtiliais ženklais: pokalbiais, planų aptarimais, miestų ritmu.

Todėl tyrėjai kartais kalba ne tik apie individualų, bet ir apie socialinį penktadienio efektą, kai kolektyvinė savijauta tampa svarbiu fonu kiekvieno mūsų nuotaikai.

Darbo savaitė kaip psichologinė istorija

Žmonės natūraliai linkę skaidyti laiką į pasakojimus: pradžią, vidurį ir pabaigą. Darbo savaitė šioje schemoje atrodo kaip penkių dienų istorija, kurios kulminacija yra artėjantis poilsis.

Pirmadienį psichologai sieja su „perjungimo kaina“, kai po savaitgalio reikia grįžti į struktūruotą režimą, dažnai su ankstyvu kėlimusi, susitikimais ir terminais. Vidury savaitės organizmas jau prisitaikęs, o penktadienį, net jei darbų dar daug, pasąmoningai jaučiamas artėjančios pabaigos palengvėjimas.

Šis „istorijos užsidarymo“ pojūtis veikia stipriai: žmonės labiau linkę susitaikyti su nemalonumais, jei žino, kad jie netrukus baigsis. Penktadienį net ir papildomi darbai dažnai priimami lengviau, nes tai suvokiama kaip paskutinis šios savaitės etapas.

Ekonomikos tyrimuose tai kartais atsispindi ir produktyvumo rodikliuose: dalis darbuotojų penktadieniais neskuba imtis ilgalaikių projektų, bet mieliau pabaigia pradėtas užduotis, kad į savaitgalį žengtų su „švaresniu stalu“.

Kodėl šeštadienis ne visiems pats geriausias?

Galėtų atrodyti, kad visiškas laisvadienis turėtų būti laimingiausia savaitės akimirka, tačiau apklausose šeštadienis ne visuomet lenkia penktadienį. Viena iš priežasčių yra tai, kad penktadienį veikia ir lūkesčio džiaugsmas, o šeštadienį jis jau iš dalies išnaudotas.

Be to, šeštadieniai dažnai prisipildo buities darbų, apsipirkimo, vaikų veiklų vežiojimo ir kitų rūpesčių, kuriems darbo dienomis pritrūksta laiko. Dėl to šeštadienio laimė tampa labiau susijusi su tuo, ar žmogus gali laisvą laiką planuoti pagal save.

Tuo tarpu penktadienio vakaras dažnai sutelktas į socialinius planus: susitikimus su draugais, išėjimą į miestą, kiną ar tiesiog vėlyvą vakarienę. Net jei planai kuklūs, pats jų laukimas veikia kaip emocinis sustiprintuvas.

Šeštadienį daugiau vietos užima atsakomybės ir šeimos logistika, todėl bendra nuotaika labai priklauso nuo gyvenimo etapo, vaikų amžiaus ar finansinių galimybių.

Kaip penktadienio efektą panaudoti sau?

Psichologai pastebi, kad penktadienio nuotaikos pakilimą galima sąmoningai išnaudoti, kad savaitė būtų subalansuotesnė. Vienas iš būdų yra dalį malonesnių veiklų paskirstyti ir kitoms dienoms, pavyzdžiui, planuoti nedidelį, bet laukiamą užsiėmimą trečiadienio vakarą.

Taip savaitės ritmas tampa ne toks aštrus, o pirmadienis ir antradienis nebeatrodo kaip visiškas kontrastas penktadieniui. Kitas būdas yra apgalvoti, kokias užduotis paliekame penktadieniui: jei ji nuolat virsta sunkiausia diena, džiaugsmo efektas nusilpsta.

Kai kurie specialistai rekomenduoja penktadieniams planuoti užduotis, kurios aiškiai baigiamos ir suteikia uždarymo jausmą. Tai gali būti tvarkos įvedimas darbo vietoje, užrašytos mintys kitos savaitės planavimui ar keli konkrečiai užbaigti darbai, kad į savaitgalį eitume be kabančių klausimų.

Be to, naudinga įprasminti penktadienio pereinamąjį vaidmenį: sąmoningai skirti kelias minutes pagalvoti, kas šią savaitę pavyko, o ką norisi keisti. Tokia trumpa refleksija padeda atskirti darbų sąrašą nuo asmeninio gyvenimo ir lengviau perjungti dėmesį į poilsį.

Ar penktadienis bus tokia pati diena ateityje?

Nuotolinio ir mišraus darbo plėtra keičia žmonių santykį su kalendoriumi, tačiau kol kas tyrimai rodo, kad savaitės ritmas visiškai neišnyko. Net dirbant iš namų, vaikai dažniausiai lanko mokyklą tomis pačiomis dienomis, prekybos vietos ir paslaugos dirba įprastu grafiku, todėl bendras socialinis penktadienio statusas išlieka.

Vis dėlto kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, technologijų ar kūrybiniuose, eksperimentuojama su trumpesne darbo savaite, keturių darbo dienų modeliu ar lankstesniais grafikas. Jei tokie modeliai taps įprasti, penktadienio efektas gali persikelti į kitą savaitės dieną, kuri taps nauja kolektyvine „išvakarėmis“.

Kol kas penktadienis išlieka savotišku emociniu orientyru, leidžiančiu pajusti ritmą tarp darbo ir poilsio. Net jei nuotaikos pokytis atrodo nedidelis, jis primena, kad mūsų savijautą stipriai veikia ne tik tai, ką darome, bet ir tai, ko laukiame.