Keturiasdešimtmetis anksčiau buvo laikomas amžiumi, kai karjera jau nusistovėjusi, o pokyčiai – per didelė rizika.
Tačiau vis daugiau vidutinio amžiaus lietuvių meta ilgus metus dirbtus darbus ir ryžtasi naujai profesijai, dažnai visiškai kitokioje srityje.
Kodėl žmonės ryžtasi pokyčiui?
Svarbiausia priežastis – nuovargis nuo rutinos ir jausmas, kad dabartinis darbas nebeteikia prasmės.
Dalis žmonių pripažįsta, kad į pasirinktą profesiją pateko atsitiktinai, dar jaunystėje, ir tik dabar drįsta paklausti savęs, ko iš tiesų nori.
Savo vaidmenį turi ir ekonominiai argumentai.
Nuotolinis darbas, aukštesni atlyginimai technologijų, finansų, logistikos ar sveikatos paslaugų sektoriuose skatina persikvalifikuoti net ir tuos, kurie daugelį metų dirbo fizinį ar pasikartojantį darbą.
Dar vienas veiksnys – pandemijos ir nuotolinio darbo patirtis.
Daugelis žmonių pamatė, kad galima dirbti kitaip: lankstesniu grafiku, iš namų, derinant darbą ir šeimą ar gyvenimą už miesto.
Nuo sandėlio iki programavimo
Vienas ryškiausių pokyčių – vidutinio amžiaus žmonių judėjimas į informacinių technologijų ir skaitmeninių paslaugų sritį.
Čia svarbus ne tik programavimas, bet ir testavimas, projektų valdymas, duomenų analizė, klientų aptarnavimas internetu.
Karjeros konsultantai pastebi, kad keturiasdešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai dažnai atsineša tai, ko kartais trūksta jaunesniems specialistams – atsakomybę, kantrybę ir realaus verslo patirtį.
Dėl to jie sėkmingai įsitvirtina komandose, kur reikalingas ryšys tarp technologijų ir verslo.
Persikvalifikavimas dažnai prasideda nuo vakarinių ar nuotolinių kursų.
Žmonės mokosi po darbo, savaitgaliais, o pirmuosius mažesnius projektus arba praktikas atlieka dar turėdami senąją darbo vietą.
Naujos profesijos – ne tik technologijose
Ne visi rinkosi technologijų kelią.
Dalis žmonių atranda save amatuose, paslaugų sektoriuje, kūrybinėse veiklose ar sveikatingumo srityje.
Yra istorijų, kai buhalteris tampa masažuotoju, vadybininkė – floristė ar konditerė, vairuotojas – profesionalus barista.
Rinkdamiesi naują kelią, žmonės dažnai atsigręžia į pomėgius, kurie ilgus metus buvo tik laisvalaikio dalis.
Tokiais atvejais svarbi tampa ne tik drąsa, bet ir finansiniai skaičiavimai.
Naujai profesijai dažnai reikia pradinės investicijos: mokymams, įrangai, patalpoms ar reklamai, tad planavimas čia ypač svarbus.
Didžiausios baimės ir realūs pavojai
Viena dažniausių baimių – kad po keturiasdešimties būsi per senas naujai sričiai.
Tačiau darbdaviai vis dažniau vertina ne tik amžių, bet ir patikimumą, motyvaciją, gebėjimą mokytis bei bendradarbiauti.
Kita rizika – perdegimas bandant sujungti seną ir naują darbą.
Jei mokymams ir praktikai skiriama viskas, kas lieka po darbo ir šeimos, kūnas ir psichika greitai išsenka.
Dar vienas pavojus – pernelyg rožinės vizijos.
Tinklaraščiai ir socialiniai tinklai kartais piešia romantišką laisvai samdomo specialisto ar smulkaus verslo savininko gyvenimą, nutylėdami nestabilias pajamas ir atsakomybę.
Kaip pasiruošti karjeros posūkiui?
Pirmas žingsnis – atviras pokalbis su savimi.
Reikia aiškiai atsakyti, ko siekiama: didesnių pajamų, daugiau laisvės, prasmės, sveikesnių darbo sąlygų ar galimybės gyventi kitame mieste.
Tuomet prasideda skaičiavimai.
Specialistai rekomenduoja susidaryti bent pusės metų finansinę pagalvę, jei planuojama išeiti iš darbo ir skirti laiką tik mokymuisi.
Naudinga pasikalbėti su žmonėmis, kurie jau dirba dominančioje srityje.
Dažnai realus jų kasdienis grafikas ir pajamų struktūra skiriasi nuo įsivaizduojamos.
Dar vienas praktinis žingsnis – mažas eksperimentas.
Galima pradėti nuo trumpų kursų, savanoriškos veiklos, mažo projekto ar dalinės praktikos, kad suprastum, ar iš tiesų patinka nauja sritis.
Ką sako šeima ir aplinka?
Ne mažiau svarbus klausimas – artimųjų palaikymas.
Karjeros pokytis vidury gyvenimo dažnai paliečia visą šeimą: nuo biudžeto iki kasdienės rutinos.
Kai kurie žmonės susiduria su skepticizmu.
Artimieji baiminasi dėl finansinio saugumo, pensijos, paskolų, ypač jei šeima augina vaikus ar turi įsipareigojimų bankui.
Vis dėlto dalis skeptikų vėliau pripažįsta suklydę, kai pamato, kad žmogus tapo ramesnis, labiau pasitikintis savimi ir finansiškai stabilesnis.
Pokyčiai reikalauja laiko, bet dažnai atneša ir kokybiškesnį šeimos gyvenimą.
Vidurio amžiaus krizė ar naujas šansas?
Psichologai pastebi, kad vadinamoji vidurio amžiaus krizė gali tapti konstruktyviu lūžiu.
Jei žmogus ne tik jaučia nepasitenkinimą, bet ir imasi apgalvotų veiksmų, šis etapas tampa galimybe perkurti gyvenimą.
Karjeros pokytis keturiasdešimties ar penkiasdešimties šiandien vis rečiau laikomas avantiūra.
Dažniau tai – sąmoningas pasirinkimas, paremtas patirtimi, gebėjimu vertinti rizikas ir noru prasmingai išnaudoti likusias aktyvaus darbo dešimtis.
