Vis daugiau vidutinio amžiaus lietuvių ryžtasi iš esmės keisti profesiją ir gyvenimo būdą, nors dar neseniai atrodė, kad po keturiasdešimties karjeros kelias jau turėtų būti nusistovėjęs.
Tokį sprendimą lemia ne tik pandemijos patirtys, bet ir kintantis požiūris į darbą, prasmingumą bei psichologinę gerovę.
Kas skatina karjerą keisti vėliau?
Vienas dažniausių motyvų – perdegimas ir nuovargis nuo ilgametės rutinos.
Žmonės, dešimtmečius dirbę vienoje srityje, ima jausti, kad profesiniai pasiekimai nebeteikia ankstesnio džiaugsmo ir noro tobulėti.
Kita stipri priežastis – vertybių pokytis.
Po keturiasdešimties daug kam tampa svarbesnis sveikatos išsaugojimas, lankstus darbo grafikas ir daugiau laiko šeimai, o ne vien tik pareigos ir stabilus atlyginimas.
Įtakos turi ir ekonominiai veiksniai.
Per pastaruosius metus daugelyje sričių išaugus nuotolinio darbo ir individualios veiklos galimybėms, žmonės pamato realesnę alternatyvą samdomam darbui biure.
Nuo stabilaus darbo prie asmeninės svajonės
Dažnai vidurio karjeros pokytis prasideda ne nuo ryškaus gesto išeinant iš darbo, o nuo nedidelio bandymo.
Žmonės išbando naują veiklą vakarais ar savaitgaliais, įsitraukia į savanorystę, kursus ar smulkų verslą, stebi, ar ši veikla išties traukia.
Tokiu būdu vieni buhalteriai tampa gyvenimo būdo konsultantais ar mitybos specialistais.
Kiti, daugelį metų dirbę vadybininkais, atsigręžia į amatus – pradeda gaminti baldus, papuošalus ar kurti interjerus.
Šiame etape ypač svarbu blaiviai įvertinti finansines galimybes.
Ekspertai paprastai rekomenduoja susikurti bent kelių mėnesių finansinę pagalvę ir tik tada mažinti senos veiklos apimtis, kad pokytis netaptų per didele rizika.
Baimei ir abejonėms – racionalus planas
Viena stipriausių kliūčių keisti karjerą – baimė prarasti tai, kas per ilgus metus sukurta.
Žmonės nerimauja ne tik dėl pajamų, bet ir dėl statuso, kolegų rato, savivertės, susijusios su pareigomis ir titulu.
Šiuos nuogąstavimus sušvelninti padeda aiškus planas.
Jis dažniausiai apima išsamią naujos srities analizę, reikalingų įgūdžių sąrašą, mokymų paiešką ir konkretų laikotarpį, per kurį norima pasiekti pirmuosius rezultatus.
Dar vienas svarbus žingsnis – atviras pokalbis su artimaisiais.
Šeimos narių parama arba bent jau supratimas dažnai tampa lemiamu faktoriumi, padedančiu išgyventi pereinamąjį laikotarpį, kai darbo yra daug, o pajamos dar tik formuojasi.
Kaip pasiruošti karjeros viražui?
Pirmiausia verta skirti laiko savianalizei: aiškiai įsivardyti, kas dabartiniame darbe netenkina ir ko iš tiesų norėtųsi.
Neužtenka bendro noro „daugiau prasmės“ – reikalingi konkretūs kriterijai, pagal kuriuos bus galima vertinti, ar nauja kryptis jiems atitinka.
Antras žingsnis – mokymasis ir žinių gilinimas.
Šiandien prieinamos nuotolinės studijos, trumpos intensyvios programos, mentorystės grupės, kurios padeda sparčiai įgyti naujos srities pagrindus ir suprasti realybę už reklamos pažadų.
Trečia, naudinga susikurti mažą bandomąjį projektą.
Pavyzdžiui, planuojant tapti laisvai samdomu specialistu, galima keliems mėnesiams prisiimti mažesnės apimties užsakymus ir įsivertinti, ar patinka pats darbo procesas, ryšys su klientais, savarankiškumas.
Brandus amžius – ne kliūtis, o privalumas
Nors dalis ketinančių keisti karjerą nerimauja dėl amžiaus, būtent brandi patirtis dažnai tampa didžiausiu pranašumu.
Per du ar tris dešimtmečius sukaupti įgūdžiai – gebėjimas komunikuoti, valdyti konfliktus, planuoti laiką – yra itin vertinami naujose srityse.
Be to, tokie žmonės geriau pažįsta save ir savo ribas.
Jie rečiau puola į kraštutinumus, atsakingiau planuoja finansus, labiau rūpinasi sveikata ir psichologine pusiausvyra.
Karjeros pokytis vidury gyvenimo dažnai reiškia ir platesnį požiūrį į sėkmę.
Vietoje vieno rodiklio – atlyginimo – vis dažniau atsiranda keli: galimybė mokytis, prasmė, laisvė planuoti laiką, erdvė asmeniniam gyvenimui.
Ką verta žinoti svarstantiems?
Pasiryžus karjeros viražui, verta nusiteikti, kad pirmieji mėnesiai ar net metai gali būti chaotiški ir reikalaujantys daugiau pastangų nei įprastas darbas.
Tačiau aiškus tikslas ir žinojimas, kodėl tai daroma, padeda išlaikyti motyvaciją.
Naudinga neidealizuoti nei senos, nei naujos srities.
Kiekviename darbe bus rutininių užduočių, įtampos momentų ir nusivylimų, todėl svarbu rinktis ne „tobulą“, o labiau asmeniniams poreikiams ir vertybėms artimą kelią.
Vidurio karjeros pokytis tampa vis labiau atpažįstamu reiškiniu ir Lietuvoje, todėl atsiranda daugiau bendraminčių bendruomenių, mokymų ir pagalbos šaltinių.
Tai padeda žmonėms jaustis mažiau vienišiems ir drąsiau žengti pirmuosius žingsnius į naują profesinį etapą.