Virškinimo sutrikimai ir nugaros skausmai dažnai laikomi kasdienėmis, nekenksmingomis bėdomis. Tačiau daliai moterų už jų gali slėptis rimtos ginekologinės ligos, įskaitant endometriozę ar kiaušidžių vėžį. Specialistai pabrėžia: ilgai trunkančių ar pasikartojančių simptomų ignoruoti nevalima.
Europos onkologų duomenimis, kiaušidžių vėžys yra vienas klastingiausių moterų onkologinių susirgimų, nes ankstyvoje stadijoje dažnai nesukelia specifinių požymių. Panašiai ir endometriozė ilgus metus gali būti maskuojama kaip „dirgliosios žarnos“, šlapimo takų ar stuburo problema.
Užsitęsusios ir staiga atsiradusios pūslės
Pūslės dažniausiai siejamos su maistu ar greitu valgymu, tačiau nuolat pasikartojantis pilvo pūtimas, jausmas, kad prisivalgoma net po mažo užkandžio, ar staigiai atsiradusios ir nepraeinačios pūslės turėtų kelti įtarimą. Tai ypač svarbu, jei mityba yra gana subalansuota ir simptomai išlieka kelias savaites ar mėnesius.
Onkoginekologai atkreipia dėmesį, kad nuolatinis pilvo pūtimas yra vienas dažnesnių kiaušidžių vėžio požymių. Panašiai gali pasireikšti ir endometriozė bei didelės kiaušidžių cistos, kurios spaudžia žarnyną ir keičia pilvo apimtį.
Tyrimai rodo, kad moterys, kurioms ilgiau nei mėnesį išlieka kasdienis, nepraeinantis pilvo pūtimas, turi didesnę riziką, jog bus nustatytas rimtesnis susirgimas. Todėl užtenka ne tik keisti dietą, bet ir kreiptis į šeimos gydytoją ar ginekologą dėl išsamesnių tyrimų.
Dubens ir pilvo apačios skausmai
Skausmas apatinėje pilvo dalyje dažnai priskiriamas mėnesinėms ar stuburo problemoms, tačiau jo pobūdis ir trukmė yra itin svarbūs. Nuolatinis, stiprėjantis ar aštrus skausmas, kuris nepraeina po mėnesinių arba nėra su jomis susijęs, gali reikšti uždegimą, cistas, endometriozę ar miomas.
Endometrioze sergančios moterys neretai pasakoja, kad skausmas su laiku tik stiprėja, o ne silpsta. Jis gali atsirasti lytinių santykių metu, tuštinantis ar šlapinantis, plisti į nugarą ir klubus. Tarptautinių tyrimų duomenimis, net iki 50 proc. lėtiniu dubens skausmu besiskundžiančių moterų galiausiai nustatoma endometriozė.
Gydytojai pabrėžia, kad staigus, labai stiprus skausmas vienoje pilvo pusėje, lydimas pykinimo, silpnumo ar alpimo, yra skubios pagalbos požymis. Tai gali būti cistos plyšimas, kiaušidės užsisukimas ar net negimdinis nėštumas, kurie be skubios pagalbos kelia grėsmę gyvybei.
Kraujavimas tarp mėnesinių
Bet koks kraujavimas ar rusvas tepliojimas tarp įprastų mėnesinių laikomas signalu, reikalaujančiu paaiškinimo. Nors dažnai taip pasireiškia hormonų svyravimai ar reakcija į hormoninę kontracepciją, tai gali būti ir polipai, gimdos gleivinės pakitimai, infekcijos ar gimdos kaklelio ligos.
Ypač rimtu simptomu laikomas kraujavimas po lytinių santykių. Jis gali būti susijęs su gimdos kaklelio uždegimu, ikivėžiniais pakitimais ar gimdos kaklelio vėžiu. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugumai moterų gimdos kaklelio vėžys nustatomas per vėlai būtent todėl, kad pradiniai nedideli kraujavimai buvo ignoruojami.
Kraujavimas moteriai, kuri jau yra menopauzėje ir daugiau kaip metus neturėjo mėnesinių, visada laikomas įtartinu. Tokiu atveju būtina kuo greičiau atlikti ginekologinę apžiūrą, gimdos kaklelio ir gimdos gleivinės tyrimus.
Pakitusi makšties išskyros
Įprastai sveikos moters išskyros yra skaidrios arba balkšvos, be aštraus kvapo ir nesukelia perštėjimo. Pasikeitęs išskyrų kvapas, spalva (pilkšva, žalsva, gelsva), sūrio konsistencija, pūlingos priemaišos ar kraujas tarp mėnesinių dažniausiai rodo infekciją.
Dažniausi sutrikimai – bakterinė vaginozė ir grybelinė infekcija. Jos paprastai gana nesunkiai išgydomos vietiniais ar geriamais vaistais, tačiau negydomos gali plisti į gimdą ir kiaušintakius, didindamos nevaisingumo ir lėtinio dubens skausmo riziką.
Nesaugūs lytiniai santykiai, naujas partneris ar keli partneriai padidina lytiškai plintančių infekcijų pavojų. Tokiu atveju būtina atlikti tyrimus dėl chlamidijų, gonorėjos, trichomonozių ir kitų infekcijų, net jei simptomai atrodo nestiprūs arba visai nėra ryškūs.
Menstruacijų ciklo pokyčiai
Staiga pasikeitęs mėnesinių pobūdis – jos tapo daug gausesnės, užsitęsia ilgiau nei savaitę, atsirado dideli krešuliai ar ciklas gerokai sutrumpėjo ar pailgėjo – nėra vien „amžiaus požymis“. Tai gali rodyti hormonų pusiausvyros sutrikimus, skydliaukės ligas, policistinių kiaušidžių sindromą ar miomas.
Policistinių kiaušidžių sindromas siejamas ne tik su nereguliariomis mėnesinėmis, bet ir su padidėjusiu plaukuotumu, akne, svorio augimu ir vaisingumo problemomis. Negydomas jis didina antro tipo diabeto ir širdies ligų riziką.
Jei mėnesinių nėra ilgiau nei tris mėnesius, moteris nėra nėščia ir nėra menopauzės amžiuje, tai laikoma rimtu sutrikimu. Tokiais atvejais būtina išsitirti pas ginekologą ir endokrinologą, nes už ciklo dingimo gali slėptis ir rimtesnės ligos, ir ilgalaikio streso ar per didelio fizinio krūvio padariniai.
Kodėl šie simptomai tokie klastingi?
Ginekologinių navikų ir endometriozės problema ta, kad jos dažnai prasideda labai bendrais, nespecifiniais požymiais. Pasauliniu mastu kasmet nustatoma daugiau kaip 1 000 000 naujų ginekologinių vėžių atvejų, iš jų didelė dalis – pažengusiose stadijose, kai ligą gydyti daug sunkiau.
Skaičiuojama, kad moterys vidutiniškai kelerius metus vaikšto nuo vieno specialisto prie kito, kol joms galiausiai diagnozuojama endometriozė. Per tą laiką jos dažnai gydo tariamas žarnyno, šlapimo takų ar stuburo problemas, nors ligos židiniai iš tiesų yra dubens srityje.
Moksliniai tyrimai rodo, kad iki 50 proc. moterų, kurios skundžiasi lėtiniu dubens skausmu, serga endometrioze. Apie 30 proc. moterų, susiduriančių su nevaisingumu, kaip vieną pagrindinių priežasčių turi būtent šią ligą, kuri dažnai diagnozuojama pavėluotai.
Profilaktika ir ankstyvas ištyrimas
Skirtingai nei gimdos kaklelio vėžiui, kiaušidžių vėžiui kol kas nėra veiksmingos visoms moterims taikomos patikros programos. Tai reiškia, kad ypač svarbus tampa pačių moterų budrumas ir reguliarūs profilaktiniai apsilankymai pas ginekologą.
Gydytojai rekomenduoja bent kartą per metus apsilankyti profilaktinei apžiūrai, atlikti gimdos kaklelio tepinėlį, o esant indikacijoms – transvaginalinį echoskopinį tyrimą. Jei šeimoje buvo kiaušidžių ar krūties vėžio atvejų, verta pasitarti ir dėl genetinių tyrimų.
Taip pat svarbu stebėti savo ciklą ir bendrą savijautą. Naudingi gali būti menstruacijų kalendoriai – tiek telefonų programėlės, tiek paprasti užrašai. Fiksuojant skausmo, kraujavimo ar pūslės pobūdį, gydytojui daug lengviau įvertinti situaciją ir parinkti tyrimus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei bet kuris iš minėtų simptomų trunka ilgiau nei kelias savaites, kartojasi kiekvieną ciklą ar staiga sustiprėja, būtina kreiptis į gydytoją. Ypač skubiai reikia pagalbos, jei atsiranda labai stiprus skausmas, didelis silpnumas, alpimas, gausus kraujavimas ar staigus pilvo padidėjimas.
Šeimos gydytojas ar ginekologas įvertins bendrą būklę, atliks apžiūrą ir paskirs tyrimus – kraujo, šlapimo, echoskopiją, prireikus ir magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimus. Nuo to, kaip anksti nustatoma liga, dažnai priklauso gydymo sėkmė ir gyvenimo kokybė.
Moterų sveikatos specialistai nuolat kartoja: savo kūno signalų menkinti nereikia. Geriau kartą per daug pasirodyti gydytojo kabinete ir sulaukti nuraminimo, nei metų metus atidėlioti vizitą, kol liga pažengs taip, kad gydymas bus ilgas ir sudėtingas.