Vis daugiau apie 30 metų sulaukusių lietuvių palieka didmiesčius ir grįžta į gimtuosius miestelius ar kaimus.
Jie sako pavargę nuo nuolatinio skubėjimo, brangaus būsto ir nori daugiau laiko sau bei šeimai.
Ne tik emigracija, bet ir „boomerang“ judėjimas
Pastarąjį dešimtmetį daug kalbėta apie emigraciją, tačiau tyliai formuojasi atvirkštinė kryptis.
Ne tik iš užsienio, bet ir iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos žmonės grįžta ten, iš kur kilę.
Dalis jų jau yra sukūrę karjerą didmiestyje, turi patirties ir santaupų.
Tokie žmonės neretai vadinami „boomerang“ karta – jie išvyksta, bet po kurio laiko sugrįžta su naujomis idėjomis.
Grįžimo motyvai dažnai labai pragmatiški.
Mažesnė nuomos ar būsto paskolos našta, artimesnis ryšys su artimaisiais ir ramesnis gyvenimo tempas tampa rimtais argumentais persvarstyti, kur gyventi.
Būsto kainos ir nuotolinis darbas
Daugeliui trisdešimtmečių būstas didmiestyje tampa sunkiai įkandamas, ypač jei nenori gyventi bendrame nuomojamame bute.
Regionuose dar įmanoma įsigyti nuosavą būstą ar namą už gerokai mažesnę sumą, nei kainuoja mažas butas sostinėje.
Prie judėjimo į regionus prisidėjo ir nuotolinio darbo plėtra.
Po pandemijos daugelis įmonių paliko galimybę dirbti iš namų arba taiko hibridinį modelį, leidžiantį gyventi toliau nuo biuro.
Tokiu atveju tampa realu dirbti vilnietišką ar tarptautinį darbą, o gyventi nedideliame mieste ar net kaime.
Trisdešimtmečiai skaičiuoja: mažesnės išlaidos būstui ir kasdieniam gyvenimui leidžia daugiau investuoti, keliauti ar taupyti ateičiai.
Ką randa sugrįžę į mažesnius miestus?
Grįžtantys dažnai prisipažįsta, kad jų vaikystės miestelis pasikeitė labiau, nei tikėjosi.
Atsirado kavinių, sporto klubų, atnaujintų parkų, dviračių takų ir bendruomeninių erdvių.
Nors kultūrinis ir pramogų pasirinkimas dažnai kuklesnis nei didmiestyje, daliai žmonių to pakanka.
Užtat kasdienis gyvenimas tampa paprastesnis: trumpesnės eilės, lengvesnis susisiekimas, mažiau streso vairuojant.
Svarbus vaidmuo tenka ir bendruomeniškumui.
Regionuose žmonės dažniau pažįsta kaimynus, greičiau įsitraukia į vietos veiklas, savanorystę ar mažas iniciatyvas.
Šeima ir pagalba auginant vaikus
Trisdešimties sulaukę žmonės dažnai kuria šeimas arba jau augina mažus vaikus.
Didmiestyje vaiko priežiūra ir būreliai kainuoja brangiai, o artimųjų pagalba dažnai būna toli.
Grįžimas arčiau tėvų ir senelių daug kam tampa lemiamu argumentu.
Seneliai gali padėti prižiūrėti vaikus, o šeimos gali daugiau laiko praleisti kartu, nereikia derinti ilgų kelionių savaitgaliais.
Didesnės erdvės klausimas taip pat svarbus.
Už buto kainą mieste regionuose neretai įmanoma turėti namą su kiemu, kur vaikai gali žaisti lauke kasdien, o ne tik savaitgalį parkuose.
Karjera regionuose: baimės ir galimybės
Viena dažniausių baimių prieš grįžtant – kad bus sunku rasti įdomų ir gerai apmokamą darbą.
Tačiau darbo rinkos pokyčiai ir nuotolinis darbas šią riziką mažina.
Dalis grįžtančiųjų savo darbo vietos nekeičia – jie tiesiog keičia miestą ir dirba internetu.
Kiti nusprendžia pradėti savo verslą, dažnai pasinaudodami nišomis, kurių trūksta mažesnėse vietovėse.
Regionuose atsiranda naujų paslaugų: vaikų darželių, sveikatingumo veiklų, kavinių, kūrybinių studijų.
Ne vienas grįžęs trisdešimtmetis atranda, kad įgyta patirtis mieste tampa privalumu kuriant verslą ar karjerą vietoje.
Kas gali nuvilti sugrįžus?
Nors grįžimo istorijos dažnai atrodo romantiškai, realybė ne visada tokia paprasta.
Ne visi miesteliai siūlo kokybišką viešąjį transportą, vaikų ugdymo įvairovę ar medicinos paslaugas.
Grįžtantiesiems prireikia laiko iš naujo kurti socialinį ratą.
Ne visi vaikystės draugai tebėra šalia, o naujus žmones kartais sunkiau sutikti nei didmiestyje.
Be to, darbo vietų įvairovė regionuose iš tiesų mažesnė.
Todėl prieš persikeliant būtina blaiviai įvertinti, ar pasirinktas gyvenimo būdas atitiks realius finansinius ir profesinius poreikius.
Kaip apsispręsti dėl persikėlimo?
Daugelis specialistų pataria neskubėti ir pirmiausia išbandyti gyvenimą mažesniame mieste trumpesniam laikui.
Pavyzdžiui, nuomotis būstą pusmečiui ar metams ir tik tada priimti ilgalaikius sprendimus.
Prieš persikeliant verta atidžiai paskaičiuoti išlaidas ir pajamas, pasidomėti vietos darželiais, mokyklomis, gydymo įstaigomis.
Taip pat naudinga jau iš anksto megzti ryšius su vietos bendruomene ir galimais darbdaviais.
Trisdešimtmečių grįžimas į regionus rodo platesnę tendenciją.
Vis daugiau žmonių svarbiausiu rodikliu laiko ne vien karjerą ar prestižinį adresą, o kasdienio gyvenimo kokybę ir vidinį tempą.
