Vis daugiau lietuvių tradicines atostogas išmaino į darbostogas – kelionę, kai dalį dienos dirbama nuotoliniu būdu, o likęs laikas skiriamas poilsiui ir naujų vietų pažinimui.
Toks modelis ypač vilioja dirbančius biuruose ir turinčius galimybę jungtis iš bet kurios pasaulio vietos.
Kas iš tikrųjų yra darbostogos?
Darbostogos – tai laikotarpis, kai žmogus išvyksta iš įprastos gyvenamosios vietos, tačiau ir toliau tęsia savo darbus nuotoliniu būdu.
Skirtumas nuo atostogų tas, kad čia nededamas parašas po prašymu atostogoms, o grafikas derinamas su laisvalaikio veiklomis.
Dažniausiai pasirenkamos vietos, kuriose gera interneto kokybė, patogus būstas ir aiškus laiko juostos skirtumas.
Lietuviai neretai renkasi pietų Europos kurortus, kalnų miestelius ar ramesnes salų vietoves.
Kodėl šis būdas vilioja lietuvius?
Galimybė šaltą ir tamsų laikotarpį praleisti šiltesnėje šalyje – viena svarbiausių priežasčių, kodėl darbostogos kasmet populiarėja.
Lietuviai nori keisti aplinką, neprarasdami pajamų ir darbo ritmų.
Kitas motyvas – darbinis perdegimas.
Žmonės ieško būdų atgauti motyvaciją, o darbas iš kitos šalies padeda kitaip pažvelgti į kasdienes užduotis ir rutiną.
Darbostogos patrauklios ir tiems, kurie neturi daug sukauptų atostogų dienų.
Vietoje dviejų savaičių poilsio kartą per metus, jie renkasi kelias trumpesnes išvykas, derindami darbą su kelionėmis.
Kaip darbostogoms ruoštis praktiškai?
Norint sklandžiai dirbti iš kitos šalies, svarbiausia pasirūpinti technika ir ryšiu.
Patikimas nešiojamasis kompiuteris, ausinės su triukšmo slopinimu ir atsarginė interneto prieiga dažnai tampa būtinybe.
Prieš išvykstant verta iš anksto pasitikrinti, ar pasirinktoje vietoje yra stabilus internetas ir darbo vietų – bendradarbystės erdvių ar tylos kambarių.
Viešbučiai ir nuomojami butai ne visada pritaikyti ilgesniam nuotoliniam darbui.
Dar vienas svarbus žingsnis – susiderinti lūkesčius su darbdaviu.
Nors daug įmonių jau taiko hibridinį ar nuotolinį modelį, darbas iš užsienio ne visada aiškiai reglamentuotas vidaus taisyklėse.
Darbdaviui svarbu, kad darbuotojas išliktų pasiekiamas darbo valandomis, laikytųsi saugumo taisyklių ir užtikrintų duomenų apsaugą.
Todėl apie darbostogas reikėtų informuoti iš anksto, o ne po fakto.
Kokie iššūkiai ir pavojai laukia?
Nors nuotraukos su kompiuteriu prie baseino atrodo patraukliai, realybėje toks darbo būdas gali būti varginantis.
Darbostogų metu žmonės neretai dirba tiek pat arba netgi daugiau, o poilsiui skiria tik vėlyvus vakarus.
Taip rizikuojama ne tik nepailsėti, bet ir pajusti dar didesnį nuovargį grįžus.
Ekspertai pataria aiškiai nusibrėžti darbo ir laisvalaikio ribas, susidaryti dienos planą ir jį laikytis.
Verta įvertinti ir laiko juostų skirtumus.
Jei Lietuvoje dirbanti komanda susitinka rytais, esant kitoje šalyje gali tekti jungtis vėlai vakare arba vos brėkštant.
Dar vienas aspektas – draudimas ir sveikata.
Ilgesnėms darbostogoms nebepakanka įprasto kelionės draudimo, tenka domėtis, kaip būtų suteikiama pagalba susirgus ar patyrus traumą.
Ar darbostogos tinka visiems?
Darbostogos labiausiai tinka tiems, kurių darbas orientuotas į rezultatus, o ne į buvimą biure nuo ryto iki vakaro.
Savarankiškumas, gebėjimas planuoti laiką ir susikaupti neįprastoje aplinkoje čia itin svarbūs.
Tėvams su mažais vaikais darbostogos gali būti sudėtingesnės, nes tenka derinti ne tik savo, bet ir vaikų ritmą.
Kai kurios šeimos renkasi vykti per mokinių atostogas arba ieško vietų, kur yra vaikų klubai ir užsiėmimai.
Ne mažiau svarbus ir finansinis aspektas.
Nors bilietai ir apgyvendinimas kainuoja papildomai, daliai žmonių pavyksta sutaupyti nuomojant būstą ilgesniam laikui arba išvykstant ne sezono metu.
Vis dėlto darbostogos nėra privalomas gyvenimo būdo elementas.
Dalis darbuotojų jaučiasi geriausiai turėdami aiškų atskyrimą tarp darbo ir atostogų, o nuotolinį darbą palieka tik išskirtinėms situacijoms.
Darbostogų populiarėjimas rodo platesnę tendenciją – žmonės vis labiau vertina lankstumą ir galimybę patiems kurti savo darbo ritmo taisykles.
Ar toks modelis taps nauja norma, priklausys ir nuo darbdavių požiūrio, ir nuo pačių darbuotojų patirčių per artimiausius metus.
