Kaip seniausia pasaulio biblioteka vis dar veikia dykumoje? Maroko Feso stebuklas, išlikęs tūkstantmetį

Šiaurės Maroke esantis Fesas garsėja ne tik painiomis senamiesčio gatvelėmis ir dažų dirbtuvėmis. Čia, šalia senųjų miesto vartų, jau beveik 1 200 metų be pertraukos veikia seniausia pasaulyje biblioteka, kuri vis dar atvira skaitytojams.

Daugelis keliautojų apie ją net nėra girdėję, nors oficialiai ji pripažįstama kaip seniausia nuolat veikianti biblioteka Žemėje. Jos istorija atkūrė ir architektai, ir restauratoriai, o viduje saugomi tekstai atskleidžia ne tik islamo, bet ir Europos mokslo raidos puslapius.

Biblioteka, kurią įkūrė moteris

Al Karauino biblioteka susijusi su to paties pavadinimo universitetu, kuris laikomas vienu seniausių mokymo centrų pasaulyje. Įdomiausia tai, kad šio mokslo židinio pradžią padėjo ne valdovas ar dvasininkas, o versli moteris Fatima al Fihri.

Istoriniai šaltiniai mini, kad ji kilusi iš turtingos pirklių šeimos ir savo paveldą skyrė žinių sklaidai. Taip devintajame amžiuje Fese atsirado mečetė ir mokykla, kuriai prireikė ir vietos knygoms bei rankraščiams kaupti.

Laikui bėgant mokymo veikla plėtėsi, o rankraščių rinkinyje atsirado teisės, matematikos, astronomijos, medicinos, geografijos ir filosofijos tekstai. Taip išaugo ne tik religinė, bet ir pasaulietinė biblioteka, kurioje buvo aptarinėjamos skirtingos idėjos.

Ką reiškia būti vyriausia biblioteka?

Šiandien Al Karauino biblioteka laikoma seniausia nuolat veikiančia biblioteka, kuri vis dar atlieka savo pradinę funkciją. Skirtingai nei daugelis viduramžių archyvų, ji nebuvo paversta tik muziejumi ar saugykla be lankytojų.

Čia galima rasti daugiau kaip 4 000 senųjų rankraščių ir apie 20 000 spausdintų knygų. Nors šiuolaikiniai universitetai turi didžiules elektronines saugyklas, Feso rankraščiai suteikia galimybę pamatyti, kaip žinios buvo užrašomos ir saugomos prieš kelis šimtmečius.

Ypatingas šios bibliotekos bruožas yra nuolatinis veiklos tęstinumas. Ji nebuvo visiškai uždaryta nei dėl karų, nei dėl politinių perversmų, nors skirtingais laikotarpiais jos vaidmuo buvo silpnesnis ar stipresnis.

Rankraščiai, kurie liudija mokslo istoriją

Vienas vertingiausių bibliotekos lobynų yra senosios Korano kopijos, kurių kai kurios priskiriamos pirmiesiems islamo šimtmečiams. Šie tekstai parašyti ant pergamento ir dekoruoti rankomis, todėl turi ir meninę, ir religinę vertę.

Be religinių veikalų, čia saugomi ir ankstyvieji medicinos, matematikos bei astronomijos traktatai. Kai kurie jų rodo, kaip arabų kalba rašę mokslininkai komentavo dar senesnius graikų ir romėnų autorius, taip perimdami ir plėsdami jų idėjas.

Tokie tekstai vėliau pasiekdavo Europos universitetus ir prisidėjo prie mokslo atgimimo. Tad nedidelė biblioteka Feso senamiestyje iš tikrųjų buvo daug platesnio žinių tinklo dalis.

Kaip dykumos klimatas veikia knygas?

Rankraščių išlikimą lėmė ne tik žmonių pastangos, bet ir klimatas. Sausesnis oras sumažina pelėsių ir drėgmės padarytos žalos riziką, todėl daugelis pergamentų ir ankstyvųjų popieriaus lapų išliko palyginti geros būklės.

Vis dėlto dideli temperatūros svyravimai per dieną ilgainiui silpnina medžiagas, todėl bibliotekoje teko ieškoti pusiausvyros. Per paskutinius dešimtmečius įrengtos modernios aplinkos kontrolės sistemos, kurios palaiko stabilią temperatūrą ir drėgmę.

Restauratoriai taip pat sukūrė specialias dėžes ir laikymo lentynas, skirtas trapiausiems dokumentams. Tokia priežiūra leidžia saugoti originalus, o lankytojams pateikiamos aukštos kokybės kopijos arba skaitmeniniai vaizdai.

Atgimimas po restauracijos

XXI amžiuje biblioteka buvo gerokai nusidėvėjusi, todėl prireikė plataus masto restauracijos. Projekto metu ne tik sutvirtintos sienos ir arkos, bet ir atnaujintos skaityklos, įrengta nauja apšvietimo bei apsaugos sistema.

Architektai stengėsi išsaugoti tradicinį Feso stilių: baltintas sienas, žalios keramikos stogus, drožinėtas medines duris ir arabeskomis puoštus vidinius kiemelius. Tuo pat metu viduje atsirado ir skaitytojų poreikius atitinkantis šiuolaikinis patogumas.

Po atnaujinimo biblioteka labiau atsivėrė ir miestiečiams, ir keliautojams. Nors ne visi saugomi dokumentai prieinami laisvai, pati erdvė tapo simboliu, kad senasis mokslas gali darniai sugyventi su šių dienų technologijomis.

Kodėl ši biblioteka rūpi ir Europai?

Feso bibliotekoje saugoma daugybė tekstų, kuriuose kalbama apie geometriją, logiką, mediciną ir filosofiją. Dalis šių idėjų vėliau per vertimus arabų, lotynų ir kitomis kalbomis persikėlė į Europos universitetus.

Viduramžiais mokslo centrai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose buvo susiję prekybos ir mokslininkų kelionių maršrutais. Taip žinios keliavo kartu su prekėmis, o Feso rankraščiai buvo vienas iš tokių mainų punktų.

Todėl ši biblioteka svarbi ne tik kaip islamo kultūros paveldas, bet ir kaip bendros mokslo istorijos dalis. Joje matyti, kad skirtingi regionai ir religijos ilgainiui kūrė bendrą žinių audinį, o ne izoliuotą atskirą tradiciją.

Ką šiandien ten pamatytų lankytojas?

Šiandien biblioteką aplankę žmonės išvysta ramius kiemelius su fontanais, šviesias skaityklas ir lentynas su sunumeruotomis dėžėmis, kuriose slepiasi rankraščiai. Kai kuriose salėse demonstruojamos faksimilės, leidžiančios pamatyti seniausių knygų puslapius nepakenkiant originalams.

Moderni dalis primena šiuolaikinį mokslinį centrą, kuriame dirba tyrėjai ir restauratoriai. Jie sistemina rankraščių aprašus, fotografuoja puslapius ir kuria skaitmeninius archyvus, kad medžiaga būtų pasiekiama platesniam tyrėjų ratui.

Lankytojams tokia vieta suteikia progą pajusti, kaip atrodė senųjų mokyklų aplinka ir kaip iš tiesų gimė universitetų tradicija. Tai patirtis, kuri papildo įprastas muziejų ir šiuolaikinių bibliotekų lankymo formas.

Ką ši istorija sako apie žinių ateitį?

Feso biblioteka yra priminimas, kad žinių saugojimas nėra vien technologijų klausimas. Net ir senoviniai pergamentai išlieka aktualūs tada, kai visuomenė suvokia jų vertę ir pasiryžta investuoti į jų apsaugą.

Šiuolaikiniai skaitytojai dažniau renkasi skaitmeninius formatus, tačiau fiziniai rankraščiai leidžia tyrinėti ir rašyseną, ir naudojamas medžiagas, ir pačius teksto keliavimo kelius. Tai informacija, kurios neišsaugos vien tik elektroninės kopijos.

Tokios vietos kaip Al Karauino biblioteka rodo, kad žinių istorija yra ilgesnė ir turtingesnė, nei dažnai įsivaizduojame. Jos primena, kiek pastangų prireikė, kad šiandien būtų įprasta per kelias sekundes pasiekti informaciją iš viso pasaulio.