Vis daugiau lietuvių, sulaukę 30–40 metų ir vyresni, po perdegimo ryžtasi kardinaliai keisti karjerą.
Psichologai pastebi, kad tokie pokyčiai dažnai tampa ne tik išlikimo būdu, bet ir galimybe iš naujo susikurti gyvenimą pagal savo vertybes.
Kas iš tikrųjų yra perdegimas?
Perdegimas – ne trumpalaikis nuovargis, o ilgalaikė būsena, kai žmogus jaučiasi emociškai išsekęs, be motyvacijos ir prasmės darbe.
Jam būdingi tokie požymiai kaip nuolatinis nuovargis, cinizmas, abejingumas ir jausmas, kad niekas nebedžiugina.
Dažnai perdegimą lydi ir fiziniai simptomai: nemiga, galvos skausmai, įtampa raumenyse, virškinimo sutrikimai.
Žmonės pastebi, kad net po savaitgalio ar atostogų nejaučia atsigavimo, o mintis grįžti į darbą kelia nerimą ar net paniką.
Psichologų teigimu, perdegimas dažniausiai atsiranda ten, kur jaučiamas didelis spaudimas, neaiškūs lūkesčiai ir menkas pripažinimas.
Prie to prisideda ir asmeninis perfekcionizmas, įprotis visiems įtikti ir sunkumas pasakyti „ne“.
Kodėl po perdegimo gimsta noras viską keisti?
Patyrus perdegimą, žmogus dažnai pirmą kartą nuoširdžiai susimąsto, ko iš tikrųjų nori iš gyvenimo.
Dalis suvokia, kad ilgus metus gyveno pagal kitų lūkesčius: rinkosi prestižą, o ne prasmingą veiklą, arba aukojosi dėl stabilaus atlyginimo, pamiršdami save.
Perdegimas tampa skaudžiu, bet aiškiu signalu, kad taip, kaip buvo, tęsti nebeįmanoma.
Tuomet atsiranda noras ieškoti lėtesnio tempo, daugiau prasmės, aiškesnių darbo valandų ir ribų tarp darbo bei asmeninio gyvenimo.
Psichologai pastebi, kad žmonės po perdegimo dažnai renkasi profesijas, kuriose daugiau mato tiesioginio rezultato.
Vieni pereina nuo biuro darbo prie amato ar paslaugų, kiti pradeda dirbti su žmonėmis, gamta, kūryba ar socialinėse srityse.
Kaip saugiai pradėti karjeros pokytį?
Staigus sprendimas mesti darbą kitą dieną po perdegimo retai būna geriausias pasirinkimas.
Pirmas žingsnis – atkurti bent minimalų emocinį stabilumą, pasirūpinti sveikata ir miego režimu.
Psichologai rekomenduoja, jei įmanoma, išnaudoti atostogas, laikino nedarbingumo galimybę ar bent sumažinti krūvį.
Tuo metu verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, kad būtų aiškiau suprastos perdegimo priežastys.
Karjeros pokytį saugiau planuoti etapais.
Dalis žmonių naują sritį išbando kaip papildomą veiklą, savanorystę ar kursus, kol dar dirba senajame darbe, taip mažindami finansinę riziką.
Svarbus ir finansinis pasirengimas.
Ekspertai pataria susikurti bent kelių mėnesių finansinę pagalvę, kad pradėjus pokyčius nereikėtų skubotai priimti bet kokio pasiūlymo vien iš baimės dėl pajamų.
Ko tikėtis keičiant profesiją po 30 ar 40?
Karjeros keitimas vidury gyvenimo vis dar kelia daug baimių: nuo finansinio stabilumo iki aplinkinių nuomonės.
Tačiau darbo rinkos realybė keičiasi – vis daugiau darbdavių vertina įvairią patirtį ir brandesnius darbuotojus.
Žmonės, keisdami profesiją vyresniame amžiuje, atsineša stiprius įgūdžius: atsakomybę, gebėjimą dirbti komandoje, konfliktų sprendimą, klientų supratimą.
Šie gebėjimai dažnai vertinami ne mažiau nei techninės žinios.
Vis dėlto svarbu pripažinti, kad pereinamasis laikotarpis gali būti emociškai sudėtingas.
Gali tekti iš naujo mokytis, būti „naujokui“ tarp jaunesnių kolegų, laikinai susitaikyti su mažesnėmis pajamomis.
Norint sumažinti šį stresą, naudinga susirasti bendraminčių – dalyvauti karjeros keitimo grupėse, bendruomenėse ar konkursuose, kuriuos organizuoja profesinio tobulėjimo centrai.
Tai padeda pamatyti, kad tokį kelią renkasi ne vienas žmogus, o pokyčiai galimi įvairiame amžiuje.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Jei mintys apie darbą nuolat kelia nerimą, o savaitgaliai tampa skirti vien atsigavimui, tai jau rimtas signalas.
Ypač svarbu sunerimti, jei atsiranda miego, apetito pokyčių, dažnėja konfliktai ar prarandamas susidomėjimas anksčiau mėgta veikla.
Tokiu atveju pravartu kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją ir psichikos sveikatos specialistą.
Konsultacijų kainos privačiai dažnai svyruoja nuo kelių dešimčių iki keliasdešimties eurų, tačiau dalį paslaugų galima gauti nemokamai per valstybinę sistemą ar emocinės paramos linijas.
Specialistai pabrėžia, kad kreiptis pagalbos nėra silpnumo ženklas.
Atvirkščiai – tai brandus sprendimas, padedantis ne tik išgyti po perdegimo, bet ir sąmoningai pasirinkti, kokio gyvenimo ir darbo žmogus nori toliau.
Karjeros keitimas po perdegimo nėra stebuklingas sprendimas iš karto.
Tačiau, derinant emocinį atsigavimą, finansinį planavimą ir realistiškus lūkesčius, jis gali tapti galimybe kurti tvaresnį, labiau į žmogų orientuotą gyvenimo ritmą.
