Vis daugiau lietuvių sulaukę 40 ar net 50 metų ryžtasi keisti profesiją ir pradėti viską iš naujo.
Tai nebelaikoma keistu kaprizu, o tampa apgalvotu sprendimu ieškant prasmingesnio darbo ir ramesnio gyvenimo tempo.
Kas skatina vėlyvą karjeros posūkį
Viduryje karjeros žmonės dažnai pirmą kartą aiškiai pamato, kaip iš tiesų gyvena.
Staiga pasimato nuovargis, lėtinis stresas, praleistas laikas su šeima ir nuolat atidedamos svajonės.
Daugeliui tampa svarbesnis nebe vien atlyginimas, o darbo prasmė.
Žmonės pradeda klausti savęs, kokią vertę kuria ir ar nori taip gyventi dar dešimt ar dvidešimt metų.
Savo vaidmenį atlieka ir visuomenės pokytis.
Vis daugiau matome istorijų, kai žmonės sąmoningai išeina iš gerai apmokamų pareigų ir renkasi kuklesnį, bet jiems artimesnį kelią.
Prie to prisideda ir galimybė dirbti nuotoliu ar laisvai samdomu principu.
Tai leidžia pakeisti veiklą neišsikraustant iš miesto ir geriau derinti darbą su asmeniniu gyvenimu.
Dažniausios baimės ir klaidos
Didžiausia kliūtis pokyčiui dažnai būna ne pinigai, o baimė suklysti.
Ypač gąsdina mintis prarasti statusą, turėtą patirtį ir pradėti nuo žemiausios pakopos.
Dalis žmonių įsivaizduoja, kad nauja karjera turi prasidėti iš karto tobuloje srityje.
Tai veda į užstrigimą, nes sprendimas vis atidėliojamas laukiant idealių sąlygų.
Kita dažna klaida – skubėjimas ir emocinis sprendimas.
Žmonės kartais išeina iš darbo nieko nepasidomėję naujos srities realijomis, o vėliau nusivilia.
Dar viena rizika – perdegimą bandoma gydyti staigia karjeros permaina.
Tačiau jei nepakeičiami darbo įpročiai ir požiūris, perdegimas gali grįžti ir naujoje veikloje.
Pokyčių baimę sustiprina ir finansiniai įsipareigojimai.
Kai turima paskola ar augintini vaikai, net ir nedidelis pajamų kritimas atrodo labai pavojingas.
Kaip realistiškai pasiruošti pokyčiui
Psichologai rekomenduoja pirmiausia ne mesti seną darbą, o aiškiai įvardyti, ko norisi daugiau ir ko – mažiau.
Dažnai paaiškėja, kad reikia ne naujos profesijos, o kito tempo ar lankstesnio grafiko.
Naujai sričiai vertėtų iš pradžių skirti dalį laisvo laiko.
Pavyzdžiui, lankyti kursus vakare, savanoriauti ar imtis nedidelių papildomų projektų.
Tokios „bandomosios“ patirtys padeda suprasti, ar nauja veikla patinka realybėje.
Taip mažėja rizika emociškai įsimylėti tik gražią idėją.
Finansinis pasirengimas dažnai lemia, ar pokytis taps streso šaltiniu, ar suteiks laisvės.
Specialistai pataria susikurti bent kelių mėnesių saugumo pagalvę ir įvertinti, kur galima sumažinti išlaidas.
Svarbu ir pasikalbėti su artimaisiais.
Jų parama arba pasipriešinimas gali stipriai paveikti, kaip jausitės pokyčio metu.
Ką verta apgalvoti prieš žingsnį
Pirmiausia verta sąžiningai įvertinti savo motyvą.
Ar bėgate nuo sunkumų, ar sąmoningai renkatės naują kelią, kurį norite kurti ilgiau?
Antra, pasvarstykite, kokias turimas kompetencijas galima perkelti į naują sritį.
Net jei keičiate profesiją kardinaliai, gebėjimas bendrauti, planuoti, dirbti komandoje išlieka vertingas.
Trečia, realiai pažiūrėkite į amžių.
Nors stereotipai dar gyvi, vis daugiau darbdavių vertina brandą, atsakomybę ir aiškias vertybes.
Vėlyvas karjeros pokytis nereiškia, kad turite tapti savo srities žvaigžde.
Dažniau tai yra bandymas susiderinti vidinį ritmą su tuo, kaip dirbate ir gyvenate kasdien.
Tokiu metu ypač svarbu atsisakyti lyginimo su kitais.
Prasminga karjera nebūtinai reiškia įspūdingą pareigų pavadinimą ar didžiausią atlyginimą.
Daug žmonių po pokyčio atranda, kad jiems svarbiausia – turėti daugiau laiko sveikatai, šeimai ir pomėgiams.
Nauja profesija tampa ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir tvirtesnio savęs pajautimo dalimi.
Net jei galutinis sprendimas yra likti toje pačioje srityje, rimtai apsvarstytas pokytis dažnai atveria naują žvilgsnį.
Žmonės drąsiau derasi dėl sąlygų, mokosi sakyti „ne“ pertekliniams darbams ir imasi labiau vertinamų užduočių.
Galiausiai svarbiausia ne tai, kuriame amžiuje keičiate karjerą.
Kur kas svarbiau, ar kasdienis darbas atitinka jūsų vertybes ir leidžia jaustis gyvai, o ne tik atidirbusiam valandas.
