Vis daugiau keturiasdešimtmečių Lietuvoje ryžtasi iš esmės keisti profesinį kelią, nors anksčiau šiame amžiuje karjera dažniau būdavo laikoma baigtu projektu.
Žmonės palieka stabilias pareigas, grįžta iš emigracijos, persikvalifikuoja ir renkasi veiklas, kurios labiau dera su jų vertybėmis ir gyvenimo ritmu.
Kas stumia į vidurio amžiaus pokytį?
Apie keturiasdešimtuosius metus natūraliai atsiranda daugiau klausimų apie tai, kaip norisi gyventi likusius kelis dešimtmečius.
Dalis žmonių suvokia, kad ankstyvus karjeros sprendimus nulėmė atsitiktinumai, tėvų lūkesčiai ar finansinis spaudimas, o ne tikras vidinis pasirinkimas.
Prie pokyčių prisideda ir darbo rinkos kaita.
Atsiranda daugiau nuotolinio darbo galimybių, auga laisvai samdomų specialistų poreikis, lengviau pradėti verslą ar individualią veiklą.
Svarbus faktorius – sveikata ir nuovargis.
Ilgus metus dirbę intensyviuose, daug streso keliančiuose darbuose žmonės pradeda jausti perdegimo simptomus ir ieško tvaresnio ritmo.
Emigracijos grįžtamasis ratas
Dalis keturiasdešimtmečių, kurie prieš 10 ar 15 metų išvyko dirbti į užsienį, šiandien grįžta į Lietuvą jau su visai kitokiais lūkesčiais.
Jiems nebeužtenka vien didesnio atlyginimo – svarbu artumas šeimai, prasmingas darbas ir galimybė labiau kontroliuoti savo laiką.
Grįžę žmonės dažnai turi sukaupę įvairių sričių patirties ir aukštesnius kokybės standartus.
Tai leidžia jiems Lietuvoje derėtis dėl geresnių sąlygų arba kurti savo veiklas, kurios išsiskiria paslaugų ar aptarnavimo lygiu.
Ne vienas grįžtantis emigrantas nusprendžia keisti profesiją visiškai.
Gamybos, sandėliavimo, statybų darbai užsienyje užleidžia vietą švietimo, paslaugų, konsultacijų ar specializuotų amatų kryptims Lietuvoje.
Persikvalifikavimas po keturiasdešimties
Dar prieš dešimtmetį persikvalifikavimas po keturiasdešimties atrodė kaip rizikingas žingsnis, šiandien tai tampa vis labiau įprasta.
Didelę reikšmę turi trumpesnės, koncentruotos mokymų programos, nuotoliniai kursai ir galimybė mokytis vakarais ar savaitgaliais.
Žmonės pasirenka perėjimą į profesijas, kuriose svarbi sukaupta gyvenimo patirtis ir komunikaciniai įgūdžiai.
Tai personalo, pardavimų, projektų valdymo, konsultavimo, koučingo, finansinio planavimo ar įvairios paslaugų sritys.
Kai kurie keturiasdešimtmečiai renkasi technines kryptis – pavyzdžiui, programavimą ar duomenų analizę.
Tokiais atvejais sprendimą dažnai lemia didesnės pajamos ir galimybė dirbti nuotoliu, tačiau tam reikia daugiau nuoseklaus mokymosi.
Persikvalifikavimą skatina ir valstybės bei savivaldybių iniciatyvos.
Per įvairias programas kompensuojama dalis mokymų kainos, siūlomi profesiniai kursai tiek darbo ieškantiems, tiek norintiems keisti kryptį.
Emocinė pusė: baimė ir atsakomybė
Keturiasdešimties karjeros pokytis dažnai lydimas didesnės baimės nei jaunystėje, nes ant pečių jau būna būsto paskolos, vaikų išlaikymas ir įsipareigojimai šeimai.
Dėl to sprendimai priimami atsargiau, ilgiau planuojama, dažniau skaičiuojamos santaupos ir galimi scenarijai.
Dalis žmonių kurį laiką dirba dviem frontais – išlaiko esamą darbą ir paraleliai pradeda naują veiklą ar mokslus.
Toks pereinamasis laikotarpis mažina finansinę riziką, bet pareikalauja daugiau jėgų ir laiko.
Emociškai sudėtinga atsisakyti ir jau sukaupto statuso.
Vadovaujančias pareigas užėmę ar ilgametę patirtį vienoje srityje turintys žmonės turi iš naujo priimti pradedančiojo vaidmenį kitoje srityje.
Kaip pasiruošti saugesniam pokyčiui?
Pirmas žingsnis – blaiviai įvertinti finansinę situaciją ir susidaryti mažiausiai kelių mėnesių finansinę pagalvę.
Ji leidžia ramiau išgyventi pereinamąjį laiką, kol nauja veikla pradeda generuoti pastovias pajamas.
Antra – remtis turima patirtimi, o ne ją nuneigti.
Daug įgūdžių yra perkeliamų: derybos, planavimas, vadovavimas, darbas su klientais, gebėjimas spręsti konfliktus praverčia beveik bet kurioje srityje.
Trečia – testuoti naują kryptį mažesne apimtimi, prieš ryžtingai nutraukiant senąją veiklą.
Tam tinka savanoriška veikla, laisvai samdomi projektai, trumpalaikės praktikos ar bendradarbystės erdvės, kur galima sutikti daugiau tos srities žmonių.
Galiausiai, svarbu nesilyginti vien tik su jaunesniais kolegomis.
Brandesni specialistai dažnai atsineša daugiau stabilumo, atsakomybės jausmo ir platesnį požiūrį, o tai darbdaviams tampa vis vertingiau.
Lietuvoje keturiasdešimtmečių karjeros pokyčių banga dar nėra labai garsiai matoma, tačiau ji jau keičia darbo rinką.
Daugiau žmonių renkasi profesijas, kurios ne tik išlaiko finansiškai, bet ir padeda jaustis prasmingai, taip formuodamos naują vidurinio amžiaus etapą.
