Per pastaruosius kelerius metus vis dažniau girdima apie lietuvius, kurie po dešimtmečio ar net ilgesnio gyvenimo užsienyje nusprendžia grįžti į Lietuvą.
Juos vilioja ne tik šeima ir namų jausmas, bet ir pasikeitusi šalies darbo rinka bei galimybės pradėti savo veiklą.
Kas verčia persvarstyti emigraciją?
Daugeliui emigrantų lūžio tašku tampa suvokimas, kad užsienyje jie jau pasiekė tai, ko norėjo.
Karjera stabilizuojasi, pajamos nebeauga taip greitai, o atstumas nuo artimųjų ima sverti vis daugiau.
Dažnas grįžtantis pasakoja, kad svarbiausia priežastis – vaikų ateitis.
Tėvai nori, kad vaikai geriau mokėtų lietuvių kalbą, turėtų ryšį su seneliais ir jaustųsi savi bendruomenėje.
Savo įtaką daro ir pasikeitęs požiūris į gyvenimo kokybę.
Didmiesčių triukšmas, ilgos kelionės į darbą, aukštos būsto kainos ir nuolatinis skubėjimas vis dažniau atrodo mažiau patrauklūs nei ramesnis gyvenimas Lietuvoje.
Grįžimas namo: nuo idėjos iki lėktuvo bilieto
Sprendimas grįžti dažniausiai bręsta ne vieną mėnesį.
Žmonės seka naujienas iš Lietuvos, domisi atlyginimais, būsto rinka, vaikų ugdymo galimybėmis.
Dalis pirmiausia išbando „pusiau grįžimo“ scenarijų.
Šeima su vaikais persikelia į Lietuvą, o vienas iš tėvų dar kurį laiką tęsia darbą užsienyje nuotoliniu būdu ar periodiškai važinėdamas.
Kiti nusprendžia grįžti tik tada, kai turi aiškų planą, kur dirbs arba kokį verslą kurs.
Dažnai dar prieš persikeliant užmezgamos pažintys su darbdaviais, dalyvaujama nuotoliniuose darbo pokalbiuose, tikslinamasi atlygio ir darbo sąlygų lūkesčiai.
Karjera: ką duoda užsienio patirtis?
Lietuvoje grįžtančių specialistų patirtis dažnai vertinama palankiai.
Darbdaviams svarbu ne tik užsienyje įgyti įgūdžiai, bet ir platesnis požiūris į darbą, kalbų mokėjimas, lankstumas.
Informacinių technologijų, finansų, logistikos, inžinerijos srityse dirbantys žmonės neretai randa panašaus lygio pozicijas kaip ir užsienyje.
Nors atlygis dažnai būna mažesnis, kompensuoja mažesnės išlaidos, trumpesnės kelionės ir stipresnis socialinis tinklas.
Vis dėlto ne visi grįžę nori tęsti samdomą darbą.
Dalis nusprendžia išbandyti tai, apie ką svarstė daugelį metų – atidaryti kavinę, kūrybinę studiją, e. parduotuvę ar konsultacijų verslą.
Daugelis tokių žmonių didžiausiu savo pranašumu laiko ne kapitalą, o užsienyje išmoktą darbo kultūrą.
Tarp jų – gebėjimas planuoti, laiku laikytis įsipareigojimų, atvirai kalbėti su klientais ir partneriais.
Iššūkiai, apie kuriuos mažiau kalbama
Nors sėkmės istorijos atrodo įkvepiančiai, grįžimas į Lietuvą retai būna visiškai sklandus.
Pirmiausia tenka susitaikyti su kitu biurokratijos tempu, įvairiomis pažymomis, registracijomis ir taisyklėmis.
Sunku gali būti ir psichologiškai.
Žmonės, daug metų praleidę svetur, kartais jaučiasi tarsi „tarp dviejų pasaulių“ – ten jau nebevisiškai savi, o čia dar reikia laiko vėl pritapti.
Vaikams, grįžusiems į lietuviškas mokyklas, iššūkiu tampa kalba ir kitokia ugdymo sistema.
Ne visi mokytojai turi patirties dirbant su vaikais, kurie keletą metų mokėsi kitos šalies mokykloje, todėl reikalinga papildoma tėvų ir specialistų pagalba.
Finansiškai taip pat gali tekti laikinai susiveržti diržus.
Net jei užsienyje pavyko sukaupti santaupų, pradėjus verslą ar keičiant karjerą pajamos pirmuosius mėnesius dažnai būna nestabilios.
Kaip pasiruošti grįžimui?
Specialistai dažnai rekomenduoja grįžimą planuoti bent metus į priekį.
Per tą laiką galima ramiai susitvarkyti dokumentus, pasidomėti sveikatos draudimu, mokesčiais, vaikų darželiais ar mokyklomis.
Praverčia ir kontaktai su jau grįžusiais žmonėmis.
Socialiniuose tinkluose veikiančios grupės, įvairios diasporos organizacijos ir grįžtančiųjų bendruomenės dalijasi praktiniais patarimais, įspėja apie dažniausias klaidas.
Grįžimą palengvina ir lūkesčių peržiūra.
Jei į Lietuvą žiūrima ne kaip į tobulą vietą be trūkumų, o kaip į šalį, kurioje galima kurti gyvenimą žinant jos realybę, nusivylimų būna mažiau.
Daugeliui grįžusiųjų svarbiausiu privalumu tampa ne konkretus atlyginimas ar pareigos, o kasdienis artumas su šeima ir galimybė jaustis namuose.
Būtent tai dažniausiai ir lemia, kad lėktuvo bilietas į vieną pusę neapgailestaujant perkamas ne tik sugrįžimui atostogoms, bet ir naujam gyvenimo etapui Lietuvoje.
