Šviesos tarša ilgą laiką atrodė tik astronomų rūpestis, trukdantis stebėti žvaigždes.
Tačiau pastaraisiais metais mokslininkai vis aiškiau sieja pernelyg ryškias naktines miesto šviesas su prastesniu miegu, suprastėjusia sveikata ir net didesne kai kurių ligų rizika.
Skaičiuojama, kad didžioji dalis pasaulio gyventojų gyvena teritorijose, kur nakties dangus jau niekada nebūna tikrai tamsus.
Lietuvos didmiesčiai taip pat sparčiai šviesėja – ne tik dėl gatvių apšvietimo, bet ir dėl biurų pastatų, reklaminių ekranų, automobilių ir gyvenamųjų kvartalų apšvietimo.
Kas iš tikrųjų yra šviesos tarša?
Šviesos tarša – tai pernelyg intensyvus, netinkamu laiku arba netinkama kryptimi nukreiptas dirbtinis apšvietimas.
Ji pasireiškia šviesos skydais virš miestų, akinimu, per šviesiomis vitrinomis ir langais bei visada ryškiai apšviestomis gatvėmis, net kai to realiai nereikia.
Moksliniu požiūriu didžiausia problema yra ne pati šviesa, o jos laikas, kryptis ir spektras.
Žmogaus organizmas per šimtus tūkstančių metų prisitaikė prie aiškaus dienos ir nakties ritmo, o ryški dirbtinė šviesa šį ritmą išderina.
Kaip šviesa trikdo miego hormonus
Mūsų vidinį laikrodį reguliuoja cirkadiniai ritmai – biologiniai ciklai, kurie valdo miegą, hormonų gamybą, apetitą ir daugelį kitų procesų.
Svarbiausias nakties hormonas yra melatoninas, kuris padeda užmigti ir palaikyti gilų miegą.
Melatonino gamybą slopina ryški šviesa, ypač mėlynojo spektro.
Tokios šviesos skleidžia LED gatvių apšvietimas, ekranai, šaltai balti vidaus šviestuvai – būtent tie šaltiniai, kurie šiuolaikiniuose miestuose paplitę labiausiai.
Tyrimai rodo, kad net nedidelis šviesos kiekis miegamajame gali sutrumpinti gilaus miego fazes.
Dar stipresnis poveikis pastebimas tiems, kurių langai atsukti į ryškiai apšviestas gatves, aikštes ar reklaminius stendus.
Miesto šviesos ir sveikatos rizikos
Prastėjantis miegas – tik vienas šviesos taršos padarinių.
Mokslininkai fiksuoja ryšį tarp ilgametės naktinės šviesos ekspozicijos ir padidėjusios nutukimo, diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
Nuolat trikdomas cirkadinis ritmas siejamas ir su prastesne nuotaika, didesniu nerimu bei depresijos simptomais.
Naktimis dirbantys žmonės, nuolat veikiami ryškios šviesos, statistiškai dažniau susiduria su sveikatos sutrikimais, nors čia svarbų vaidmenį vaidina ir kiti veiksniai.
Šviesos tarša paveikia ne tik žmones, bet ir miesto ekosistemas.
Naktiniai vabzdžiai, paukščiai ir kiti gyvūnai praranda natūralų orientavimosi ritmą, dažniau žūsta, keičiasi jų migracijos maršrutai ir elgsena.
Kodėl LED revoliucija turi ir tamsiąją pusę
Perėjimas prie LED apšvietimo leido miestams sumažinti energijos sąnaudas.
Tačiau pigesnė ir efektyvesnė šviesa paskatino ir jos kiekio augimą – gatvės dažnai apšviečiamos ryškiau, o šviesa sklinda plačiau.
Daug LED šviestuvų skleidžia santykinai daugiau mėlynosios šviesos, labiau veikiančios melatonino gamybą.
Jei tokie šviestuvai nukreipti ne tik į žemę, bet ir į langus ar dangų, šviesos tarša dar labiau išauga.
Mokslininkai pabrėžia, kad technologija nėra savaime bloga.
Problema kyla, kai ji naudojama be apgalvoto planavimo, nekreipiant dėmesio į poveikį biologiniams ritmams ir nakties aplinkai.
Ką galime pakeisti miestuose?
Šviesos taršą mažinti galima be kompromisų saugumui, jei laikomasi kelių principų.
Miesto planuotojai vis dažniau svarsto apšvietimą reguliuoti pagal realų eismo intensyvumą, o ne palikti vienodą ryškumą visą naktį.
Vienas svarbiausių žingsnių – apšvietimą nukreipti tik ten, kur jo reikia.
Šviestuvai turi būti su gaubtais, neleidžiančiais šviesai sklisti tiesiai į langus ar dangų, o neapgyvendintose zonose šviesą galima pritemdyti.
Vis daugiau kalbama ir apie šviesos spalvą.
Renkantis šiltos spalvos, mažiau mėlynosios šviesos turinčius šaltinius, poveikis miegui ir aplinkai mažėja, ypač gyvenamuosiuose rajonuose.
Kaip apsaugoti savo miegą namuose
Net jei miestas dar neskuba keisti apšvietimo, gyventojai gali nemažai padaryti patys.
Pirmiausia patariama pasirūpinti, kad miegamajame būtų kuo tamsiau – pravartu naudoti storas užuolaidas ar žaliuzes.
Renkantis vidaus apšvietimą vakarui, pravartu teikti pirmenybę šiltesnės spalvos lempoms ir mažesnio ryškumo šviesai.
Ryškūs šaltai balti šviestuvai labiau tinka darbo erdvėms dienos metu, o ne vėlyvam vakarui.
Prieš miegą naudinga sumažinti ekranų laiką ir įjungti mėlynosios šviesos filtrus.
Nors tai neišsprendžia visos problemos, tyrimai rodo, kad toks žingsnis gali palengvinti užmigimą ir pagerinti miego kokybę.
Miestų šviesos greičiausiai nesumažės, tačiau vis daugiau kalbama apie „tamsos kaip ištekliaus“ vertę.
Tinkamai planuojant apšvietimą, galima suderinti saugumą, energijos taupymą ir pagarbą žmogaus bei gamtos biologiniam laikui.