Greitėjantis ledynų tirpsmas atveria ne tik naujus žemės plotus, bet ir pažadina tūkstantmečius snaudusias bakterijas bei virusus.
Mokslininkai įspėja, kad šis procesas gali tapti viena tyliausių, bet svarbiausių XXI amžiaus sveikatos ir ekologinių grėsmių.
Ledynai – milžiniška užšaldyta biblioteka
Kalnų ir poliariniai ledynai veikia kaip natūralūs archyvai, kuriuose įšalo ir ledo sluoksniuose išsaugotos senovinės mikroorganizmų bendrijos.
Dauguma jų buvo užrakintos tūkstančiams ar net šimtams tūkstančių metų, izoliuotos nuo šiuolaikinės biosferos.
Pastaraisiais dešimtmečiais dėl klimato kaitos šie archyvai pradeda irti.
Tirpstantis ledas leidžia mikroorganizmams vėl patekti į vandenį, dirvožemį ir orą, kur jie susiduria su visiškai pasikeitusia aplinka.
Laboratoriniai tyrimai rodo, kad dalis iš ledynų išlaisvintų bakterijų išlieka gyvybingos ir gali daugintis, kai atsiduria palankesnėse sąlygose.
Kai kurios jų geba greitai prisitaikyti ir sudaryti naujas mikrobinės ekosistemos grandis.
Kokios realios grėsmės žmonių sveikatai?
Ekspertai pabrėžia, kad kalbant apie senovinius mikroorganizmus svarbu atskirti tiesioginę ir netiesioginę riziką.
Tiesioginė rizika – tai galimybė, kad senos bakterijos ar virusai gali užkrėsti žmones ar gyvūnus.
Nors didelė dalis iš vergovės paleistų mikroorganizmų greičiausiai nebus pavojingi žmonėms, dalis jų teoriškai gali turėti savybių, kurių mūsų imuninė sistema dar nėra „mačiusi“.
Tai reiškia, kad organizmas gali būti mažiau pasirengęs į juos reaguoti.
Kita, ilgalaikė grėsmė – antimikrobinio atsparumo plitimas.
Mokslininkai jau aptiko lede įstrigusių genų, susijusių su atsparumu tam tikriems antibiotikams, o tai gali tapti genų „šaltiniu“ šiuolaikinėms bakterijoms.
Jei tokie genai būtų pernešti per bakterijų mainus, galėtų formuotis naujos atsparios padermės.
Tai apsunkintų infekcijų gydymą ir padidintų jau dabar didelę atsparumo antibiotikams problemą.
Poveikis ekosistemoms – lėtas, bet gilus
Daug ledynų tirpsmo vandenų patenka į upes, ežerus ir pakrančių jūras, kur formuojasi naujos mikrobinės bendrijos.
Net ir nepavojingos žmonėms bakterijos gali smarkiai pakeisti šių ekosistemų pusiausvyrą.
Žinoma, kad mikroorganizmai atlieka esminį vaidmenį anglies, azoto ir kitų cheminių elementų cikluose.
Jei senovinės bakterijos ima konkuruoti su dabartinėmis, tai gali keisti maistinių medžiagų srautus ir deguonies balansą vandenyse.
Kai kuriais atvejais tai gali lemti staigų dumblių žydėjimą, deguonies stoką ir žuvų žūtį.
Tokie procesai ypač pavojingi kalnų ežerams ir mažoms upėms, kurios jautriai reaguoja į pokyčius.
Kur rizika didžiausia?
Daugiausia dėmesio šiuo metu skiriama poliariniams regionams ir aukštikalnėms, kur tirpsta dideli ledo masyvai.
Tačiau panašūs procesai vyksta ir mažesniuose ledynuose įvairiuose pasaulio kalnų masyvuose.
Regionuose, kur tirpstantys ledynai maitina geriamojo vandens sistemas, rizika gali būti didesnė.
Čia senoviniai mikroorganizmai gali patekti į vandens tiekimo grandinę, jei nėra pakankamo valymo ar stebėsenos.
Kol kas nėra duomenų, kad iš ledynų išlaisvintos bakterijos būtų sukėlusios didelio masto protrūkius.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad dabartiniai stebėsenos tinklai nėra pritaikyti aptikti visiškai naujus ar labai senus mikroorganizmus.
Ko gali imtis visuomenė ir valdžios institucijos?
Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia priemonė išlieka klimato kaitos ribojimas.
Kuo lėčiau tirps ledynai, tuo daugiau laiko turėsime stebėti ir suprasti išlaisvinamus mikroorganizmus.
Vis dažniau kalbama apie būtinybę stiprinti mikrobų stebėseną regionuose, kur sparčiausiai tirpsta ledynai.
Tokiose vietose vandens analizė turėtų apimti ne tik žinomus patogenus, bet ir platesnį genetinį mikroorganizmų vaizdą.
Svarbus vaidmuo tenka ir tarptautiniam bendradarbiavimui.
Ledynai ir jų tirpsmo poveikis neapsiriboja vienos šalies sienomis, todėl duomenų ir tyrimų dalijimasis tampa būtinas.
Visuomenės lygmeniu aktualu suprasti, kad ledynų nykimas nėra tik estetinis ar turizmo klausimas.
Jis susijęs su giliais, dar tik pradedamais suvokti biologiniais ir sveikatos procesais, kurių pasekmes jausime dešimtmečius.
