Kodėl koralai vis dažniau balsta ir nyksta? Mokslininkai aiškina, kas laukia vandenynų

Koraliniai rifai dengia mažiau nei vieną proc. vandenynų dugno, tačiau juose gyvena maždaug ketvirtadalis visų jūrų rūšių. Jie veikia kaip milžiniškos vaikų darželiai žuvims, natūralios bangų užtvaros pakrančių miestams ir balansas visai vandenynų ekosistemai.

Pastaraisiais dešimtmečiais koralų pasaulis patiria vis dažnesnius masinio balimo epizodus. Šis iš pirmo žvilgsnio estetiškas, baltas vaizdas iš tikrųjų yra pavojingas signalas, kad ekologinė sistema artėja prie ribos, po kurios atsitiesti tampa vis sunkiau.

Kas tiksliai yra koralai?

Daugeliui koralai asocijuojasi su spalvingais „akmenimis“, tačiau iš tiesų tai gyvūnai. Kiekvienas koralas yra mažas polipas, artimas medūzų ir jūros anemonų giminaitis, gyvenantis kalkiniame skelete, kurį pats ir sukuria.

Šimtai tūkstančių polipų sudaro dideles kolonijas, kurios per šimtmečius virsta įspūdingais rifais. Koralai minta smulkiu planktonu, bet didelę dalį energijos gauna iš mikroskopinių dumblių, gyvenančių jų audiniuose.

Kodėl jie tokie spalvingi?

Koralų spalvos daugiausia priklauso nuo simbiotinių dumblių, vadinamų zooxanthellae. Šie dumbliai atlieka fotosintezę, gamina maisto medžiagas ir dalijasi jomis su koralų polipais, o mainais gauna saugią buveinę ir mineralų.

Ši partnerystė labai jautri aplinkos pokyčiams. Net nedidelis vandens temperatūros ar cheminės sudėties pasikeitimas gali sutrikdyti pusiausvyrą ir sukelti grandininę reakciją, kurios rezultatas yra koralų balimas.

Kas yra koralų balimas?

Koralų balimas įvyksta, kai dėl streso jie pašalina arba praranda didžiąją dalį dumblių, gyvenančių jų audiniuose. Kadangi patys polipai beveik permatomi, pro juos ima ryškiai šviesti baltas kalkinis skeletas.

Trumpalaikis balimas nebūtinai reiškia akimirksniu mirštantį rifą. Tačiau jei nepalankios sąlygos tęsiasi ilgiau, koralai išsenka, nustoja augti ir daugintis, o galiausiai žūsta, palikdami blyškius, gyvybės nebeturinčius „vaiduoklių“ rifus.

Pagrindinė priežastis: šylantis vanduo

Vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių koralų balimą, yra visuotinis klimato atšilimas. Koralai prisitaikę prie gana siauro temperatūrinio lango, todėl ilgalaikis vos 1–2 laipsnių virš vidutinės sezono temperatūros pakilimas jau yra stiprus stresas.

Kai vanduo įkaista, dumbliai koralų audiniuose pradeda gaminti daugiau reaktyviųjų deguonies formų, kurios pažeidžia ląsteles. Gindamiesi koralai „išvaro“ dumblius, netekdami pagrindinio energijos šaltinio ir savo ryškių spalvų.

Ką turi bendro rūgštėjantys vandenynai?

Kitas svarbus veiksnys yra vandenynų rūgštėjimas, susijęs su didėjančia anglies dioksido koncentracija atmosferoje. Kai anglies dioksidas tirpsta jūros vandenyje, susidaro anglies rūgštis, kuri mažina vandens pH ir keičia karbonato jonų balansą.

Būtent karbonato jonai reikalingi koralams, kad jie galėtų statyti savo kalkinį skeletą. Kai jų sumažėja, koralai ne tik sunkiau auga, bet ir tampa labiau pažeidžiami erozijos bei ligų, o tai dar labiau didina jų jautrumą balimui.

Užterštumas ir pakrančių plėtra

Prie spaudimo koralams prisideda ir žmogaus veikla pakrantėse: miestų nuotekos, žemdirbystės trąšos ir pesticidai, pramoninių įmonių išmetamos cheminės medžiagos. Šios medžiagos keičia maistmedžiagių balansą ir skatina dumblių „žydėjimą“ aplink rifus.

Pertekliniai dumbliai gali užgožti koralus, mažinti šviesos kiekį, reikalingą fotosintezei, ir eikvoti deguonį naktį. Be to, dumblių apaugę paviršiai tampa patogi vieta ligų sukėlėjams ir kitiems organizmams, konkuruojantiems su koralais dėl erdvės.

Ką prarandame nykstant rifams?

Koraliniai rifai yra buveinė tūkstančiams žuvų ir bestuburių rūšių, todėl jų žūtis reiškia visos maisto grandinės persitvarkymą. Dalis rūšių paprasčiausiai neberanda vietos slėptis nuo plėšrūnų ar veistis ir ilgainiui išnyksta iš konkretaus regiono.

Be ekologinės reikšmės, rifai yra svarbūs ir žmonėms. Pasaulyje šalia koralinių rifų gyvena šimtai milijonų žmonių, kurių žvejyba, turizmas ir net fizinė apsauga nuo audrų tiesiogiai priklauso nuo sveikų rifų struktūros.

Ekonominės pasekmės ir kainos skaičiai

Tarptautinės organizacijos skaičiuoja, kad koralinių rifų teikiamų ekosisteminių paslaugų vertė gali siekti kelis šimtus milijardų eurų per metus. Į šią sumą įskaičiuojama žvejyba, turizmas, pakrančių apsauga ir biomedicininių junginių paieška.

Vien tik pakrančių apsaugos nauda vertinama dešimtimis milijardų eurų kasmet, nes rifai sugeria dalį audrų ir cunamių energijos. Jei rifai suyra, valstybėms tenka investuoti į brangias inžinerines apsaugos priemones ir prarandamas natūralus buferis.

Ar įmanoma išgelbėti koralus?

Mokslininkai ir gamtosaugos organizacijos ieško kelių, kaip padėti rifams prisitaikyti ir išlikti. Viena kryptis yra vadinamasis aktyvus atkūrimas, kai laboratorijose ar specialiose fermose auginami koralų fragmentai ir vėliau sodinami ant pažeistų rifų.

Kita kryptis siekia išskirti atsparesnes koralų ir dumblių kombinacijas, kurios geriau pakenčia aukštesnę temperatūrą. Tačiau šios priemonės veikia tik vietiniu mastu ir negali atstoti būtinybės riboti globalų klimato atšilimą.

Ką gali padaryti paprasti žmonės?

Nors koralai atrodo labai nutolę nuo kasdienio gyvenimo, mūsų sprendimai sausumoje tiesiogiai daro įtaką vandenynams. Elektros suvartojimo mažinimas, atsakingas transporto pasirinkimas ir tvaresnis vartojimas padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Kelionėse į tropinius kraštus galima rinktis rifams saugius kremus nuo saulės, vengti koralų laužymo ar pirkimo suvenyrams ir remti vietines iniciatyvas, kurios tvarko pakrantes bei šviečia turistus. Net ir maži žingsniai, sudėjus juos pasauliniu mastu, didina šansus, kad spalvotų rifų pasaulis išliks ir ateities kartoms.