Artėjant naujam Saulės aktyvumo maksimumui, mokslininkai vis garsiau įspėja apie geomagnetinių audrų rizikas šiuolaikinei infrastruktūrai.
Trumpi, bet galingi Saulės išsiveržimai gali paveikti elektros tinklus, palydovinį ryšį ir net povandeninius interneto kabelius.
Kas yra Saulės audra?
Saulės audra – tai kosminis reiškinys, kai iš Saulės vainiko į tarpplanetinę erdvę išmetama didžiulė įkrautų dalelių ir magnetinio lauko porcija.
Šios dalelės, pasiekusios Žemę, sutrikdo mūsų planetos magnetinį lauką ir sukelia geomagnetinę audrą.
Silpnos audros dažniausiai pasireiškia tik Šiaurės pašvaisčių pagausėjimu.
Tačiau labai stiprių įvykių metu magnetinio lauko pokyčiai gali sukurti elektros sroves ilgose laidininkų sistemose – aukštos įtampos linijose, geležinkelių tinkluose, kabeliuose.
Kuo tai pavojinga elektros tinklams?
Didžiausia rizika kyla didelėms aukštos įtampos perdavimo linijoms, kurios driekiasi šimtais ar net tūkstančiais kilometrų.
Geomagnetinių audrų metu jose gali indukuotis lėtos, bet stiprios srovės, kurios perkrauna transformatorius.
Jei apsaugos sistemos nesuveikia laiku, transformatoriai gali perkaisti ir būti negrįžtamai sugadinti.
Jų keitimas užtrunka mėnesius, o tokio masto gedimas reikštų ilgalaikius elektros tiekimo sutrikimus dideliuose regionuose.
Daugelyje valstybių elektros tinklų operatoriai jau turi Saulės aktyvumo stebėsenos procedūras.
Gavę įspėjimus apie artėjančią audrą, jie gali perkonfigūruoti tinklą, mažinti apkrovas ir pasiruošti avarinėms situacijoms.
Internetas: nematoma, bet pažeidžiama sistema
Žmonės dažnai mano, kad internetas yra „debesyje“, tačiau didžioji duomenų srautų dalis keliauja požeminiais ir povandeniniais kabeliais.
Trumpi atstumai paprastai yra saugesni, bet ilgi transatlantiniai kabeliai teoriškai jautresni geomagnetinių audrų poveikiui.
Kabelių optinės šerdys pačios savaime yra atsparios, nes jose sklinda šviesa, o ne elektros srovė.
Tačiau maitinimo ir stiprinimo įranga kabelių galuose vis tiek naudoja elektrą ir gali reaguoti į indukuotas sroves.
Be to, intensyvios Saulės audros gali trikdyti palydovinį ryšį ir navigacijos sistemas.
Palydovų elektronika jautri įkrautoms dalelėms, o atmosfera audrų metu kiek išsiplečia ir keičia jų orbitas.
Kaip mokslininkai prognozuoja audras?
Saulės aktyvumas svyruoja maždaug kas 11 metų, o maksimumo metu smarkūs išsiveržimai pasitaiko dažniau.
Mokslininkai naudoja Saulę stebinčius kosminius zondus ir Žemės stebėjimo stotis, kad kuo anksčiau aptiktų pavojingus įvykius.
Stebimos Saulės dėmės, magnetinio lauko struktūra ir vainikiniai masės išmetimai.
Kai toks išmetimas užfiksuojamas, modeliai leidžia apskaičiuoti, ar plazmos debesys pataikys į Žemę ir kada tai nutiks.
DI čia padeda greičiau apdoroti gaunamus duomenis ir atpažinti pavojingas konfigūracijas.
Tačiau net ir moderniausi modeliai negali tiksliai pasakyti, kokio stiprumo bus geomagnetinė audra, kol dalelės nepriartėja prie Žemės.
Ką gali padaryti valstybės ir verslas?
Ekspertai pabrėžia, kad pasirengimas prasideda nuo infrastruktūros žemėlapių ir pažeidžiamų vietų identifikavimo.
Ypač svarbu žinoti, kur yra ilgiausios linijos, seniausi transformatoriai ir svarbiausi duomenų centrai.
Elektros tinkluose galima diegti papildomas apsaugas nuo žemų dažnių srovių, o valdymo protokolus pritaikyti ekstremaliems įvykiams.
Telekomunikacijų ir debesų paslaugų įmonės gali daryti dažnesnes atsargines kopijas ir turėti atsarginius maršrutus.
Nors ilgalaikis visuotinis interneto išjungimas dėl Saulės audros laikomas mažai tikėtinu scenarijumi, trumpalaikiai regioniniai trikdžiai – kur kas realesni.
Verslui tai reikštų poreikį turėti veiklos tęstinumo planus, kurie numatytų darbą be nuolatinio prisijungimo.
Ką turėtų žinoti gyventojai?
Kasdieniam žmogui didžiausia rizika – laikini elektros ir ryšio sutrikimai, galintys paliesti bankų paslaugas, e. prekybą ar navigaciją.
Todėl rekomenduojama namuose turėti minimalų pasirengimą trumpam elektros dingimui.
Naudinga laikyti įkrautas nešiojamas baterijas, radijo imtuvą, tam tikrą grynųjų pinigų sumą ir galimybę gauti informaciją be interneto.
Dalį svarbiausių dokumentų verta saugoti ne tik skaitmeniniu formatu, bet ir popieriuje.
Saulės audros Žemę lydi nuo pat jos susiformavimo, tačiau tik dabar žmonija yra tiek priklausoma nuo jautrios elektronikos.
Nuo to, kaip greitai mokslo žinios bus paverstos praktinėmis apsaugos priemonėmis, priklausys, ar stiprėjantis Saulės aktyvumas taps tik įspūdinga pašvaisčių šou, ar rimtu išbandymu infrastruktūrai.
