Kaip socialinių tinklų algoritmai parenka, ką matote? Paaiškinimas be techninio žargono

Socialinių tinklų naujienų srautas retai rodo naujausius įrašus chronologine tvarka, nors daugeliui vartotojų taip vis dar atrodo. Jį valdo algoritmai, kurie sprendžia, ką pamatysite pirmiausia, o ko išvis nematysite.

Šis procesas atrodo nematomas, bet kasdien veikia jūsų nuotaiką, nuomonę ir net piniginę. Suprasti pagrindinius principus verta kiekvienam, kuris naudojasi socialiniais tinklais bent kelis kartus per dieną.

Kas iš tikrųjų yra algoritmas?

Algoritmas socialiniuose tinkluose yra taisyklių ir skaičiavimų rinkinys, kuris bando atspėti, kas jums bus įdomiausia. Kiekvienas jūsų paspaudimas, peržiūra ar komentaras tampa signalu, padedančiu šiai sistemai mokytis.

Kuo daugiau laiko praleidžiate platformoje, tuo daugiau duomenų apie jus sukaupiama. Iš šių duomenų algoritmas kuria vaizdą, kas jums patinka, kuo jūs dalijatės ir prie kokio turinio labiausiai linkstate grįžti.

Kokius signalus stebi socialiniai tinklai?

Skirtingos platformos naudoja skirtingas formules, bet pagrindiniai signalai dažniausiai panašūs. Labiausiai vertinamas ne pats paspaudimas „patinka“, o laikas, kurį praleidžiate prie įrašo.

Jeigu žiūrite vaizdo įrašą iki galo, skaitote ilgesnį tekstą ar kelis kartus grįžtate prie to paties profilio, sistema supranta, kad tai jus tikrai domina. Toks turinys panašesnis į kandidatą patekti į jūsų naujienų srauto viršų.

Reikšmingi ir aktyvūs veiksmai: komentarai, dalijimasis, išsaugojimai, reakcijų įvairovė. Algoritmams svarbu, ar bendravimas vyksta abipusiai, pavyzdžiui, ar jūs ir konkretus žmogus patys vienas kitam dažnai rašote žinutes ar komentuojate.

Kodėl matote daugiau panašaus turinio?

Algoritmų tikslas dažnai yra prailginti laiką, kurį praleidžiate platformoje. Jeigu jus patraukė tam tikros temos vaizdo įrašas, sistema mėgins pasiūlyti daugiau labai panašių klipų arba įrašų.

Taip susiformuoja informacinis burbulas. Pradedate matyti tik tokias nuomones, pramogas ar naujienas, su kuriomis sutinkate, o kitokia informacija lieka paraštėse.

Ilgainiui galite susidaryti klaidingą įspūdį, kad dauguma žmonių galvoja taip pat kaip jūs. Tai gali paveikti sprendimus politikoje, finansuose bei kasdieniuose pasirinkimuose.

Kuo čia dalyvauja dirbtinis intelektas?

Dalis algoritmų jau seniai paremti DI modeliais, kurie mokosi iš milžiniškų vartotojų elgsenos duomenų kiekių. Jie ne tik seka atskirus paspaudimus, bet ir bando nuspėti, kas jus sudomins ateityje.

DI sistemoms svarbūs ne pavieniai veiksmai, o bendri įpročių modeliai. Pavyzdžiui, ar dažniau sustojate prie kelionių nuotraukų, trumpų juokingų klipų, ar ilgesnių paaiškinamųjų vaizdo įrašų.

Tokios sistemos neretai testuoja turinį ant mažų vartotojų grupių ir stebi, kaip jis veikia. Jei reakcijos stiprios, turinys parodomas daug platesnei auditorijai ir gali virsti virusiniu reiškiniu.

Kaip tai veikia jūsų nuotaiką ir laiką?

Nuolat siūlomas emociškai ryškus turinys gali stiprinti nerimą, pyktį ar susierzinimą, net jei to sąmoningai nepastebite. Algoritmams svarbiausia jūsų įsitraukimas, o ne emocijos kryptis.

Tokiu būdu žingsnis po žingsnio galite imti praleisti vis daugiau laiko scrolindami, net jei iš anksto planavote tik greitai patikrinti kelis pranešimus. Laikui bėgant tai gali kenkti miegui, dėmesio koncentracijai ir darbo produktyvumui.

Ką galite keisti nustatymuose?

Daugumoje didžiųjų socialinių tinklų yra bent kelios svarbios parinktys, kurios daro įtaką naujienų srautui. Pavyzdžiui, galite pasirinkti rodyti daugiau draugų įrašų, o ne siūlomą turinį arba labiau matyti naujausius, o ne populiariausius.

Taip pat verta retkarčiais peržiūrėti, kuriuos profilius sekate. Atšaukus sekimą arba užslėpus įrašus iš paskyrų, kurios kelia nereikalingą įtampą, algoritmas palaipsniui ims siūlyti ramesnį ir labiau jums tinkantį turinį.

Kaip sąmoningai formuoti savo srautą?

Viena praktiška strategija yra specialiai ieškoti turinio, kuris jus ramina, moko ar įkvepia, ir su juo daugiau bendrauti. Pavyzdžiui, dažniau spausti „patinka“ edukaciniams kanalams, o ne tik humorui ar skandalams.

Jei sąmoningai sekate skirtingų pažiūrų šaltinius, galite šiek tiek praplėsti savo informacinį burbulą. Svarbu ne bandyti akimirksniu viską keisti, o lėtai pakreipti savo srautą palankesne kryptimi.

Kada verta sustoti ir atsijungti?

Jei pastebite, kad po keliolikos minučių naršymo jaučiatės labiau pavargę, susierzinę ar prislėgti, tai aiškus ženklas, kad algoritmai tą vakarą dirba ne jūsų naudai. Tokiais atvejais naudinga daryti pertrauką ir aktyviai atsijungti.

Galima susikurti savo ribas, pavyzdžiui, nelaikyti socialinių tinklų atidarytų darbo metu arba nustatyti konkrečius laikus ryte ir vakare, kada juos tikrinate. Taip daugiau sprendimų dėl savo dėmesio priimsite jūs, o ne nematoma sistema.