Kaip ledynų ežerai „sprogsta“ be įspėjimo? Pasakojimas apie slaptus kalnų vandens milžinus

Giliai kalnuose, po sniego ir ledo sluoksniais, tyliai kaupiasi vanduo, iš pirmo žvilgsnio primenantis ramų ežerą. Tačiau kai kurie tokie ledynų ežerai gali akimirksniu virsti srauniomis potvynių bangomis ir pakeisti ištisų slėnių veidą.

Šie vadinamieji ledynų ežerų išsiliejimo potvyniai šiandien laikomi viena pavojingiausių, bet mažiausiai kasdienybėje juntamų gamtos jėgų. Jie retai patenka į antraštes, tačiau daro didelę įtaką bendruomenėms, infrastruktūrai ir net pasaulinei klimato rizikai.

Kas yra ledynų ežerai?

Ledynų ežerai susiformuoja tada, kai tirpstantys ledynai sulaiko vandenį natūraliomis užtvaromis. Tai gali būti morenos iš akmenų ir nuogulų, ledo sienos ar užtvenktos uolėtos įdubos.

Tokie ežerai ypatingi tuo, kad jų „užtvankos“ nėra pastatytos žmogaus ir dažnai yra nestabilios. Vandens lygis priklauso nuo sezono, kritulių, karščio bangų, sniego kiekio ir paties ledyno judėjimo.

Daugelis ledynų ežerų egzistuoja dešimtmečius ar net šimtmečius ir atrodo nepavojingi. Grėsmė atsiranda, kai jų talpa priartėja prie ribos, o užtvaros pradeda silpnėti.

Tada bet koks papildomas veiksnys, pavyzdžiui, stipresnis lietus ar nuo šlaito įkritusi ledo luita, gali tapti paskutiniu lašu, kuris pradeda grandininę reakciją.

Kaip ežeras virsta potvynio banga?

Ledynų ežerų išsiliejimo potvynis dažniausiai prasideda nuo to, kad užtveriantis ledas ar nuogulų siena netenka stabilumo. Vanduo ima prasigraužti siaurą kanalą, kuris labai greitai išplatėja.

Vos per kelias valandas ramus ežeras gali ištuštėti beveik iki dugno. Slėniu tada nusileidžia galinga srauto banga, nešanti ledą, akmenis, medžius ir nuosėdas, kartais kelių dešimčių kilometrų atstumu.

Tokie potvyniai skiriasi nuo įprastų upių patvankų, nes banga dažnai yra staigi ir labai energinga. Įsivaizduojama kaip trumpas, bet itin intensyvus vandens smūgis, o ne lėtas upės išsiliejimas per kelias dienas.

Dėl šio staigumo gyventojai žemiau slėnyje gali turėti labai mažai laiko sureaguoti, jei įspėjimo sistemos neveikia arba jų visai nėra.

Kodėl šis reiškinys svarbus šiandien?

Nuolat šylant klimatui daugelyje pasaulio regionų ledynai tirpsta rekordiniu greičiu. Tai reiškia, kad susidaro daugiau ir didesnių ledynų ežerų, o jų užtvaros patiria vis stipresnį spaudimą.

Kai kuriose šalyse kalnų slėniuose gyvena šimtai tūkstančių žmonių, statomi keliai, tiltai, užtvankos ir elektros jėgainės. Staigus ledynų ežero išsiliejimas gali sunaikinti infrastruktūrą, kuriai sukurti prireikė dešimtmečių ir milijonų eurų.

Be tiesioginio pavojaus gyvybėms, tokie potvyniai gali padidinti upių užnešimą nuosėdomis, pakeisti jų vagą ir apsunkinti žemdirbystę. Kartais po vieno įvykio slėnis būna neatpažįstamai perstatytas gamtos jėgų.

Dėl vis dažnesnių karščio bangų ir tirpimo epizodų kai kuriuose regionuose šių potvynių rizika tampa vis labiau kasdienė, o ne išskirtinė.

Kaip nustatoma pavojingiausių ežerų rizika?

Šiuolaikinės technologijos leidžia stebėti kalnus net ir tose vietose, kur žmogui sunku patekti. Naudojami palydoviniai vaizdai, nuotoliniai matavimai lazeriu ir radarais, taip pat nuolatinės vandens lygio stotys.

Tyrėjai vertina, kiek vandens telpa ežere, kokios medžiagos sudaro užtvarą ir kaip sparčiai ji keičiasi. Svarbu ir tai, kokia infrastruktūra ar gyvenvietės yra slėnyje žemiau, nes nuo to priklauso, kiek žalos gali padaryti net ir vidutinio dydžio potvynis.

Nemažai šalių sudarė rizikingiausių ledynų ežerų sąrašus. Kai kurie jų yra nuolat stebimi, o prie kai kurių įrengtos sirenos ar automatinės perspėjimo sistemos, kurios praneša apie staigų vandens lygio kritimą.

Vis dėlto kalnų regionuose rizika niekada nebūna nulinė, nes dalis ežerų atrandami tik po to, kai jau pastebimi jų padariniai žemupio bendruomenėse.

Ką daroma, kad potvyniai neįvyktų?

Vienas iš būdų sumažinti pavojų yra kontroliuotai nuleisti dalį ežero vandens. Tai atliekama kasant kanalus, gręžiant tunelius per morenas arba įrengiant nuolatinius drenažo kelius, kad vanduo nebesikauptų iki pavojingo lygio.

Tokie darbai sudėtingi, nes tenka dirbti aukštai kalnuose ir nestabiliose vietovėse, o orų sąlygos dažnai nepalankios. Be to, reikia įvertinti, kad pernelyg greitas vandens nuleidimas pats netaptų potvynio priežastimi.

Kitas sprendimas yra stiprinti pačias užtvaras. Kartais į morenas integruojamos tvirtesnės konstrukcijos iš akmens ar betono, kurios padeda paskirstyti spaudimą ir stabdo eroziją.

Tačiau tokių projektų neįmanoma įgyvendinti visur, todėl prioritetas dažniausiai teikiamas tiems ežerams, kurie kelia didžiausią grėsmę gyvenvietėms ir svarbiai infrastruktūrai.

Ar keliautojams kalnuose reikia bijoti?

Žygeiviams ir alpinistams ledynų ežerai dažniausiai yra įdomūs maršrutų objektai, bet ne nuolatinis pavojus. Dauguma pavojingiausių išsiliejimų smogia žemiau slėniuose, kur vanduo susitelkia ir įgauna didžiausią jėgą.

Vis dėlto keliaujant kalnuose verta atkreipti dėmesį į informacinius stendus ir vietos tarnybų perspėjimus. Kai kuriose vietovėse tam tikromis dienomis ar sezonais gali būti rekomenduojama vengti siaurų slėnių, kuriuose nėra galimybės pasitraukti į aukštesnes vietas.

Patyrę gidai dažnai žino rizikingiausias vietas ir sezoniškumą, todėl kelionės su vietos specialistais padeda ne tik geriau pažinti ledynų kraštovaizdį, bet ir suprasti jo dinamiką. Tai galimybė iš arti pamatyti procesus, kurie paprastai lieka nematomi kasdieniam miesto gyventojui.

Ledynų ežerai primena, kad net ir ramiai atrodantis vandens telkinys gali būti sudėtingos sistemos dalis, jautriai reaguojančios į temperatūros pokyčius ir žmogaus veiklą toli už kalnų ribų.