Pastaraisiais metais Saulės aktyvumas vėl artėja prie piko, o tai reiškia dažnesnes ir stipresnes Saulės audras.
Mokslininkai įspėja, kad kosmoso orai gali turėti realų poveikį GPS navigacijai, ryšiams ir net elektros tinklams, nors dauguma žmonių to beveik nepastebi.
Kas iš tikrųjų vyksta per Saulės audrą?
Saulės audros kyla, kai iš Saulės į kosmosą išmetami milžiniški įkrautų dalelių debesys.
Šios dalelės, pasiekusios Žemę, sukelia geomagnetines audras ir trikdo mūsų planetos magnetinį lauką.
Būtent magnetinio lauko pokyčiai ir jonosferos sujudinimas daro didžiausią poveikį radijo ryšiui ir palydovams.
Jonosfera – tai viršutiniai atmosferos sluoksniai, kuriuose gausu įelektrintų dalelių ir per kuriuos keliauja GPS signalai.
Kaip trikdomas GPS signalas?
GPS imtuvai, naudojami automobilių navigacijoje, telefonuose, laivyboje ar aviacijoje, matuoja signalų iš palydovų atvykimo laiką.
Jei signalas keliauja per nestabilią jonosferą, jo greitis ir kelias šiek tiek pakinta, o tai virsta padėties nustatymo klaidomis.
Silpnesnių trikdžių metu paklaida gali siekti kelis metrus, tačiau stipresnių Saulės audrų metu ji gali padidėti keliasdešimt metrų ar dar daugiau.
Tokie nuokrypiai svarbūs ne tik vairuotojams, bet ir laivų navigacijai, lėktuvų skrydžių valdymui bei dronų sistemoms.
GPS palydovai taip pat patiria padidintą radiacijos poveikį.
Jų elektronika specialiai apsaugota, tačiau itin stiprios audros gali sukelti laikinas klaidas arba prireikti laikinai išjungti tam tikras funkcijas.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Lietuva nėra arčiausiai ašigalių, kur geomagnetinės audros dažniausiai būna stipriausios, tačiau poveikį jaučia visa Europa.
Be to, šalies ekonomika ir kasdienis gyvenimas sparčiai skaitmenizuojami, vis labiau priklausomi nuo tikslaus laiko ir vietos nustatymo.
GPS naudojamas ne tik navigacijai.
Juo sinchronizuojami mobiliojo ryšio tinklai, elektros tinklų automatika, dalis bankinių operacijų ir logistikos sistemos.
Lietuvoje daugėja autonominių technologijų, nuo tiksliojo žemės ūkio technikos iki bepiločių orlaivių projektų.
Visos šios sistemos remiasi tuo, kad GPS veiks stabiliai ir patikimai, todėl kosmoso orų prognozės tampa strateginiu klausimu.
Kaip ruošiamos apsaugos priemonės?
Didžiosios kosmosą stebinčios observatorijos ir agentūros nuolat seka Saulės aktyvumą ir iš anksto įspėja apie didesnes audras.
Tai leidžia tinklų operatoriams ir navigacijos paslaugų teikėjams imtis prevencinių veiksmų.
Elektros tinklų valdytojai, gavę perspėjimą, gali koreguoti apkrovas, atidėti jautrius darbus ar padidinti stebėseną.
Palydovų operatoriai gali pakeisti palydovų orientaciją, laikinai išjungti kai kuriuos prietaisus ar pakoreguoti orbitas, kad sumažintų riziką.
Oro navigacijos tarnybos stipresnių audrų metu gali labiau pasitikėti žemės radionavigacijos sistemomis ir vizualiniu pilotų orientavimusi.
Kai kuriose situacijose maršrutai koreguojami taip, kad būtų mažiau skristi per poliarinius regionus, kur poveikis stipriausias.
Ką gali padaryti paprasti vartotojai?
Daugeliu atvejų GPS trikdžiai praeina nepastebimai, o sistemos automatiškai perskaičiuoja maršrutą.
Vis dėlto, intensyvių Saulės audrų metu verta prisiminti, kad skaitmeninės technologijos nėra absoliučiai nepažeidžiamos.
Vairuotojams pravartu turėti bent apytikrį maršruto supratimą ir nepasikliauti vien telefonu ar automobilių navigacija.
Kelionėms mažiau žinomais keliais naudinga išsisaugoti žemėlapį telefone neprisijungus arba turėti popierinį žemėlapį.
Įmonėms, kurių veikla kritiškai priklauso nuo tikslaus laiko ir vietos nustatymo, rekomenduojama planuoti atsarginius scenarijus.
Tai gali būti alternatyvios navigacijos priemonės, vietinės laiko sinchronizavimo sistemos ar aiškūs veiksmų planai, gavus perspėjimą apie stipresnę Saulės audrą.
Kosmoso orai taps kasdienybės dalimi
Saulės aktyvumo ciklai kartojasi maždaug kas 11 metų, todėl didesnių audrų periodai nėra išskirtinė išimtis.
Kuo labiau visuomenė priklausys nuo palydovinių technologijų, tuo svarbiau bus laiku gauti ir suprasti informaciją apie kosmoso orus.
Mokslininkai ir inžinieriai kuria atsparesnes sistemas, gerina Saulės stebėjimo palydovus ir prognozavimo modelius.
Tačiau net ir pažangiausi sprendimai nepanaikina rizikos visiškai, todėl supratimas apie šiuos reiškinius tampa svarbia skaitmeninio raštingumo dalimi.
