Kaip neskausmingai priimti kasdienius pasirinkimus? Maži sprendimai, kurie išvargina labiausiai

Kasdien priimame šimtus sprendimų: nuo pusryčių iki žinučių atsakymų ir didesnių finansinių apsisprendimų. Nenuostabu, kad vakare jaučiamės pavargę net tada, kai diena neatrodė labai įtempta.

Dalis šio nuovargio kyla ne iš darbų kiekio, o iš pačių sprendimų. Kai suprantame, kas mus vargina, galime sąmoningai sumažinti įtampą ir lengviau judėti per dieną.

Kas iš tiesų vargina, kai renkamės?

Daugelis įsivaizduojame, kad vargina tik dideli sprendimai: keisti darbą, imti paskolą, keltis į kitą miestą. Tačiau dažnai daugiau energijos suvalgo nuolatiniai maži pasirinkimai, kuriuos priimame beveik nesustodami.

Ką apsirengti, ką užsisakyti pietums, ar eiti į vakarėlį, ar likti namuose, ar atrašyti į žinutę dabar, ar vėliau. Atrodo smulkmenos, bet kai jų daug, smegenys nuolat dirba aukštomis apsukomis.

Sumažinti pasirinkimų skaičių

Vienas paprasčiausių būdų palengvinti dieną yra iš anksto sumažinti sprendimų, kuriuos reikia priimti, skaičių. Tai nereiškia gyventi nuobodžiai ar be spontaniškumo, labiau primena pagrindo susikūrimą, ant kurio lengviau improvizuoti.

Pavyzdžiui, galima susidėlioti kelias „numatytąsias“ pietų ar pusryčių opcijas ir jas kaitalioti, užuot kasdien iš naujo svarstant visą meniu. Arba iš anksto susidėti drabužius kitai dienai, kad rytą nereiktų stovėti prie spintos ir dvejoti.

Kai bijome suklysti

Sprendimus apsunkina ne tik jų kiekis, bet ir baimė pasirinkti neteisingai. Daugelis žmonių ilgai suka galvą net dėl nedidelių dalykų, nes nori „geriausio įmanomo varianto“ ir nuogąstauja, kad vėliau gailėsis.

Taip susikuria vidinis spaudimas: tarsi kiekvienas pasirinkimas būtų egzaminas. Tuo metu pamirštame, kad dauguma kasdienių sprendimų yra grįžtami: dažniausiai galime pakeisti nuomonę, koreguoti planus ar pasirinkti kitaip kitą kartą.

„Pakankamai gerai“ taisyklė

Padeda požiūris, kad daliai sprendimų užtenka „pakankamai gerai“, nebūtina „idealiai“. Tai ypač naudinga renkantis kasdienius daiktus, maistą, filmą vakare ar maršrutą į darbą.

Užuot valandą lyginę visus variantus, galime nusistatyti bazinius kriterijus ir pasirinkti pirmą, kuris juos atitinka. Tokia nuostata išlaisvina nuo nuolatinio lyginimo ir sumažina įprotį po kiekvieno sprendimo grįžti mintimis atgal ir svarstyti, ar tikrai padarėme geriausia.

Kaip padėti sau iš anksto?

Palengvinti sprendimus galima juos perkeliant į laiką, kai turime daugiau energijos ir aiškumo. Pavyzdžiui, savaitės pradžioje numatyti, kuriomis dienomis sportuosime, kada tvarkysimės namus, kada planuosime apsipirkimą.

Toks „išankstinis susitarimas su savimi“ padeda, nes kai ateina konkreti diena, mums nebereikia iš naujo spręsti, ar norime ir ar verta. Lieka tik įgyvendinti sprendimą, o ne jį vėl kurti.

Kai sprendimą atidėliojame per ilgai

Kartais sprendimus sunku priimti, todėl juos stumiame nuo savęs. Taip nutinka ir su nedideliais dalykais, pavyzdžiui, laiško atsakymu ar skambučiu, kurio nesinori daryti.

Kuo ilgiau atidėliojame, tuo daugiau vidinės įtampos kaupiasi. Sprendimas iš paprasto veiksmo virsta nemaloniu šešėliu mintyse, kuris lydi visą dieną ir atima daugiau jėgų nei pats atlikimas.

Dviejų minučių taisyklė

Padeda susitarimas su savimi: jei sprendimui įgyvendinti reikia mažiau nei dvi minutės, jį darome iš karto. Pavyzdžiui, trumpai atrašome į žinutę, peradresuojame el. laišką tinkamam žmogui arba užsirašome reikalingą užduotį kalendoriuje.

Taip iš galvos iškeliauja smulkūs, bet varginantys nebaigti reikalai. Smegenys nebeturi jų vis prisiminti ir „saugoti“, todėl lieka daugiau energijos rimtesniems klausimams.

Kai sprendimus tenka priimti su kitais

Kasdienybėje nemažą dalį sprendimų priimame kartu su šeima, partneriu ar kolegomis. Tai gali palengvinti naštą, bet kartais ją ir padidina, nes atsiranda papildomas derinimas ir skirtingi lūkesčiai.

Čia padeda aiškus pasidalijimas: dėl ko sprendžiame kartu, o kas yra kiekvieno žmogaus atsakomybė. Pavyzdžiui, susitarti, kad vienas žmogus renkasi ir planuoja bendras keliones, o kitas rūpinasi kasdiene buitinių reikalų tvarka.

Klausimai, kurie padeda apsispręsti

Kai jaučiamės įstrigę, naudinga turėti kelis paprastus klausimus, padedančius pajudėti. Pavyzdžiui: „Kas man bus svarbu po mėnesio?“, „Koks sprendimas artina prie to gyvenimo, kurio noriu?“ arba „Koks mažiausias žingsnis šiandien galėtų mane pastumti?“.

Tokie klausimai nukreipia dėmesį nuo baimės suklysti į mūsų tikslus ir vertybes. Tuomet pasirinkimas tampa nebe abstrakti „teisinga“ ar „neteisinga“ kryptis, o žingsnis arčiau to, kaip norime gyventi kasdien.

Priimti, kad tobulo sprendimo nėra

Daug kasdienių sprendimų nebūna nei tobuli, nei tragiški, jie tiesiog „pakankamai geri šiuo metu“. Tai normalu ir žmogiška, juo labiau kad aplinkybės nuolat keičiasi.

Kai leidžiame sau kartais klysti ir mokytis iš pasirinkimų, sprendimai tampa mažiau gąsdinantys. O laisvą energiją galime skirti ne nuolatiniam svarstymui, o gyvenimui taip, kaip mums iš tiesų svarbu.