Lietuva kasmet vis labiau jaučia klimato kaitos padarinius, o sausros pavasarį ir vasarą tampa dažnesnės ir intensyvesnės.
Mokslininkai kuria vis tikslesnius klimato modelius ir sausrų prognozavimo sistemas, kurios jau dabar daro įtaką žemdirbių, energetikų ir savivaldybių sprendimams.
Kas yra sausros prognozavimo modeliai?
Sausros prognozavimo modeliai yra matematinės ir fizikinės schemos, kurios apjungia daugybę duomenų šaltinių.
Juose vertinamas kritulių kiekis, oro temperatūra, dirvožemio drėgmė, vėjo kryptis, garavimas ir daugybė kitų veiksnių.
Modeliai veikia skirtingais masteliais.
Vieni prognozuoja pasaulinius procesus dešimtmečiams į priekį, kiti – regioninius pokyčius artimiausioms savaitėms ar mėnesiams.
Lietuvos mokslininkams ypač svarbūs regioniniai modeliai, kurie pritaikomi Baltijos regiono sąlygoms.
Tam tenka koreguoti pasaulinius duomenis ir atsižvelgti į vietos reljefą, dirvožemio tipus ir vandens telkinių išsidėstymą.
Kaip į darbą įtraukiamas dirbtinis intelektas
Pastaraisiais metais vis didesnį vaidmenį sausrų prognozavime atlieka dirbtinis intelektas.
DI padeda apdoroti milžiniškus meteorologinių stebėjimų, palydovinių vaizdų ir istorinių duomenų kiekius, kuriuos žmogui įvertinti būtų labai sudėtinga.
DI modeliai mokomi iš praeities klimatinių įvykių.
Jie ieško pasikartojančių dėsningumų, pavyzdžiui, kaip tam tikros atmosferos cirkuliacijos schemos, jūros paviršiaus temperatūros ar sniego danga žiemą susijusi su sausromis vasarą.
Tokios sistemos gali greičiau nei tradiciniai metodai aptikti artėjančio drėgmės trūkumo signalus.
Be to, jos nuolat mokosi iš naujų duomenų, todėl ilgainiui prognozės tampa tikslesnės.
Kokius duomenis naudoja Lietuvos mokslininkai
Lietuvoje sausrų tyrimuose naudojami ilgamečiai meteorologinių stočių duomenys, kurie kai kuriose vietovėse renkami kelis dešimtmečius.
Šie matavimai leidžia įvertinti, kaip keitėsi kritulių kiekis, karščio bangų dažnumas ir dirvožemio drėgmė.
Prie žemės matavimų vis labiau prisideda palydoviniai stebėjimai.
Iš kosmoso fiksuojami augalijos pokyčiai, paviršiaus temperatūra, upių ir ežerų vandens lygis, dirvožemio drėgmės indikatoriai.
Svarbūs ir žemdirbių surenkami duomenys.
Ūkiuose montuojami dirvožemio drėgmės jutikliai, automatizuotos meteorologinės stotelės, kurios realiu laiku perduoda informaciją tyrėjams.
Šie duomenys leidžia patikrinti modelių prognozes su realia situacija laukuose.
Jei prognozės nuolat prasilenkia su matavimais, modeliai koreguojami ir tikslinami.
Ką sausros prognozės keičia praktikoje
Patikimesnės sausrų prognozės jau naudojamos planuojant pasėlių struktūrą ir pasirinkus sėjos laiką.
Žemdirbiai gali geriau nuspręsti, kur ir kada verta rizikuoti su jautresnėmis sausrai kultūromis, o kur rinktis atsparesnes.
Svarbi ir vandens išteklių valdymo pusė.
Savivaldybės ir melioracijos specialistai, žinodami didesnę sausros tikimybę, gali anksčiau imtis priemonių – nuo vandens telkinių lygio reguliavimo iki laistymo sistemų planavimo.
Energetikos sektoriui prognozės padeda įsivertinti, kaip sausros paveiks hidroenergetiką ir aušinimui naudojamą vandenį.
Tai aktualu elektrinėms ir pramonės objektams, priklausomiems nuo upių ir kitų vandens telkinių.
Miškininkai sausros prognozes derina su gaisrų rizikos vertinimu.
Jei prognozuojamas ilgas sausas laikotarpis, didinamas budrumas, ribojamos tam tikros veiklos miškuose ir ruošiamasi greitesnei reakcijai į gaisrus.
Ribotumai ir ateities kryptys
Nors modeliai gerėja, sausros prognozės niekada nebus visiškai tikslus scenarijus.
Atmosfera yra itin sudėtinga sistema, o nedideli pokyčiai gali lemti didelius skirtumus kelių savaičių ar mėnesių perspektyvoje.
Mokslininkai pabrėžia, kad svarbu ne vien tiksli diena, kada pradės trūkti drėgmės.
Didesnė nauda gaunama iš bendro rizikos supratimo: kokiame regione ir kokiu laikotarpiu sausra labiausiai tikėtina.
Ateityje tikimasi dar glaudžiau sujungti klimato modelius, DI ir vietos stebėjimų tinklus.
Planuojami išmanesni įspėjimų gyventojams sprendimai, kai informacija pasiektų ūkius ir savivaldybes praktiškai realiu laiku.
Sausrų prognozės palaipsniui taps įprasta planavimo dalimi, kaip šiandien įprastos oro prognozės kelioms dienoms į priekį.
Tokios žinios leis Lietuvai geriau prisitaikyti prie besikeičiančio klimato ir sumažinti nuostolius ateityje.
