Ankstyvas vėžio aptikimas išlieka viena didžiausių šiuolaikinės medicinos užduočių, o mokslininkai vis daugiau vilčių sieja su vadinamosiomis skystomis biopsijomis – pažangiais kraujo tyrimais.
Šie testai siekia aptikti naviko pėdsakus dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų, o navikas gali būti per mažas net ir jautriausiems vaizdinimo tyrimams.
Kas yra skystoji biopsija?
Tradicinė biopsija reiškia audinio gabalėlio paėmimą iš įtartinos vietos ir jo ištyrimą mikroskopu.
Skystoji biopsija vietoj to tiria kraujo mėginį, ieškodama vėžiui būdingų žymenų.
Kraujyje cirkuliuoja nedidelės DNR, RNR ir baltymų dalelės, kurias išskiria ir navikinės, ir sveikos ląstelės.
Skystoji biopsija stengiasi atskirti tas daleles, kurios kilo iš vėžinių ląstelių – tai vadinamoji naviko DNR, cirkuliuojančios naviko ląstelės ar specifiniai baltymai.
Toks tyrimas teoriškai gali aptikti naviką bet kurioje kūno vietoje, nes kraujas pasiekia visus organus.
Tačiau praktikoje tai daug sudėtingiau, nes vėžio žymenys dažnai būna labai silpni ir skęsta „triukšme“ iš sveikų audinių.
Kaip kraujas „išduoda“ naviką?
Vėžinės ląstelės dauginasi nekontroliuojamai ir dažniau žūsta, todėl į kraują patenka daugiau jų DNR fragmentų.
Be to, šios ląstelės dažnai turi būdingų genetinių mutacijų, kurių nėra sveikose ląstelėse.
Laboratorijos taiko itin jautrius sekoskaitos metodus, kurie gali aptikti pavienes mutacijas milijonuose sveikos DNR kopijų.
Tai leidžia identifikuoti galimus naviko pėdsakus net ir ankstyvose ligos stadijose.
Dalies skystųjų biopsijų tikslas – ne tik pasakyti, ar yra vėžio požymių, bet ir nuspėti, iš kurio organo jie gali kilti.
Tam analizuojamos specifinės DNR žymės, baltymų deriniai ar epigenetiniai pokyčiai, būdingi, pavyzdžiui, plaučių ar storosios žarnos vėžiui.
Kokias problemas bando išspręsti mokslininkai?
Ankstyvoje stadijoje navikas paprastai būna itin mažas, todėl į kraują patenka tik menkas jo DNR kiekis.
Dėl to didžiausias iššūkis – tyrimo jautrumas ir patikimumas, kad nebūtų tiek klaidingai teigiamų, tiek klaidingai neigiamų atsakymų.
Klaidingai teigiamas rezultatas gali sukelti didelį stresą sveikam žmogui ir lemti nereikalingus papildomus tyrimus.
Klaidingai neigiamas – sudaryti klaidingą saugumo jausmą ir atidėti tikrąją diagnozę.
Mokslininkai derina kelis požymius viename teste: naviko DNR mutacijas, baltymų profilius, epigenetinius žymenis ir net ląstelių metabolizmo pėdsakus.
Tikimasi, kad tokių požymių „parašas“ bus patikimesnis nei vienas izoliuotas rodiklis.
Vis daugiau tyrimų naudoja ir dirbtinio intelekto metodus, kurie analizuoja milžiniškus duomenų rinkinius ir ieško subtilių, žmogaus akiai nepastebimų dėsningumų.
DI modeliai apmokinami tūkstančiais žinomų atvejų, kad vėliau galėtų nuspėti riziką naujam pacientui pagal jo kraujo žymenų kombinaciją.
Ar tokie testai jau prieinami pacientams?
Dalis skystųjų biopsijų jau naudojamos klinikinėje praktikoje, bet daugiausia ne ankstyvam aptikimui, o gydymo parinkimui.
Pavyzdžiui, jei pacientui diagnozuotas plaučių ar krūties vėžys, kraujo tyrimas gali padėti nustatyti tikslias mutacijas ir parinkti taikinius vaistus.
Vadinamieji „daugelio vėžio tipų“ atrankiniai kraujo testai dar tik žengia į kliniką ir dažnai tiriami ribotuose projektuose.
Kol kas jie nėra pakankamai tikslūs, kad pakeistų patikrintas atrankos programas, tokias kaip mamografija ar storosios žarnos patikra.
Be techninių klausimų, kyla ir sveikatos sistemos, etikos bei ekonomikos iššūkių.
Reikia atsakyti, kam ir kaip dažnai toks testas būtų atliekamas, kas apmokėtų tyrimus ir kaip valdyti rezultatų sukeliamą nerimą.
Ką tai reiškia eiliniam žmogui?
Šiuo metu skystoji biopsija nėra stebuklingas tyrimas, kuriuo būtų galima paprastai ir patikimai „pasitikrinti, ar nėra vėžio“.
Tačiau tai viena sparčiausiai besivystančių onkologijos sričių, galinti per artimiausius dešimtmečius smarkiai pakeisti profilaktiką.
Net ir tobulėjant kraujo testams, gydytojai pabrėžia, kad jie nepakeis pagrindinių sveikatos saugojimo principų.
Reguliarios, pagal amžių ir riziką rekomenduojamos patikros, sveika gyvensena ir dėmesys ilgalaikiams simptomams išliks svarbiausia apsauga.
Jeigu ateityje skystosios biopsijos taps kasdiene profilaktikos dalimi, jos greičiausiai bus integruotos į platesnius patikros planus, o ne taps vieninteliu ar pagrindiniu patikrinimu.
Tai reiškia, kad pacientams svarbu ruoštis ne vienam „stebuklingam“ testui, o sąmoningam viso gyvenimo rūpinimuisi sveikata.
