Vis dažnesnės karščio bangos keičia Lietuvos miestų mikroklimatą, o nauji tyrimai rodo, kad kai kuriose miesto dalyse temperatūra vasarą gali būti keliais laipsniais aukštesnė nei užmiestyje.
Mokslininkai įspėja, kad miesto šilumos salos daro tiesioginę įtaką gyventojų sveikatai ir energijos suvartojimui, todėl prie jų būtina aktyviai prisitaikyti.
Kas yra miesto šilumos sala?
Miesto šilumos sala – tai reiškinys, kai tankiai užstatytose teritorijose oras ir paviršiai įkaista labiau nei aplinkinėse kaimo ar priemiesčio vietovėse.
Skirtumas dažniausiai jaučiamas vasaros vakarais ir naktimis, kai užmiesčio teritorijos atvėsta greičiau, o miestas išsaugo sukauptą šilumą.
Pagrindinės priežastys yra dideli asfaltuoti ir betoniniai plotai, stikliniai fasadai, menkas želdynų kiekis ir energijos vartojimas pastatuose bei transporte.
Tamsios dangos sugeria daugiau saulės spinduliuotės, o pastatų ir gatvių geometrija trukdo šilumai išsisklaidyti ir silpnina vėją.
Kaip tyrinėjamos Lietuvos miestų šilumos salos?
Lietuvos klimatologai pastaraisiais metais vis aktyviau naudoja palydovinius duomenis ir meteorologinių stočių tinklą, kad sudarytų detalius miestų paviršiaus temperatūros žemėlapius.
Analizuojami ne tik oficialūs matavimai, bet ir gyventojų surinkti duomenys iš asmeninių meteorologinių stotelių bei išmaniųjų įrenginių.
Tyrimuose pasitelkiami DI metodai, kurie padeda atpažinti karščiausias miesto zonas ir prognozuoti, kaip jos keisis priklausomai nuo užstatymo ir želdynų pokyčių.
Modeliai vertina pastatų aukštį, dangų tipą, medžių tankį, eismo intensyvumą ir net tokius veiksnius kaip stogų spalva.
Preliminarūs rezultatai rodo, kad didžiausi šilumos salų efektai fiksuojami tankiai užstatytuose mikrorajonuose, didelių prekybos centrų ir pramoninių teritorijų aplinkoje.
Net ir viename mieste skirtumas tarp žaliais plotais apsuptų rajonų ir beveik nežalių kvartalų gali siekti kelis laipsnius.
Poveikis sveikatai ir kasdieniam gyvenimui
Nors kelių laipsnių skirtumas gali atrodyti nedidelis, karščio bangų metu jis tampa kritiškas vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams ir lėtinėmis ligomis sergantiems gyventojams.
Kūnui sunkiau atvėsti, todėl didėja šilumos smūgio, širdies ir kraujagyslių sutrikimų, dehidratacijos rizika.
Mokslininkų vertinimu, karštesnių rajonų gyventojai dažniau naudoja kondicionierius, o tai padidina elektros energijos poreikį ir sąnaudas.
Jei elektros energija gaminama iš iškastinio kuro, tai dar labiau skatina klimato kaitą ir uždaro užburtą ratą.
Miesto šilumos salos paveikia ir kasdienį komfortą – prailgėja laikotarpis, kai sunku išsimiegoti dėl aukštos nakties temperatūros, sumažėja fizinio aktyvumo lauke.
Dėl karščio žmonės vengia judėti pėsčiomis ar dviračiais, o tai savo ruožtu mažina fizinį aktyvumą ir blogina visuomenės sveikatą.
Ką gali padaryti miestai ir gyventojai?
Urbanistai pabrėžia, kad veiksmingiausia priemonė mažinti šilumos salų efektą – didinti medžių ir želdinių kiekį ten, kur šiandien dominuoja asfaltas ir betonas.
Medžiai ne tik meta pavėsį, bet ir per garavimą atvėsina orą, todėl jų poveikis juntamas net ir nedidelėse gatvėse.
Vis daugiau svarstoma apie šviesesnių dangų ir vadinamųjų vėsiųjų stogų diegimą, kurie atspindi didesnę saulės spinduliuotės dalį.
Toks sprendimas ypač aktualus dideliems sandėliams, prekybos centrams ir daugiabučių kvartalams.
Mokslininkai taip pat rekomenduoja planuojant naujus rajonus palikti vėjo koridorius – neužstatytas ar mažai užstatytas juostas, leidžiančias orui laisviau cirkuliuoti.
Jei tokios erdvės numatomos iš anksto, jos padeda sumažinti temperatūrą be papildomų energijos sąnaudų.
Paprasti gyventojai gali prisidėti sodindami medžius ir vijoklius kiemuose bei balkonų zonose, renkantis markizes ir žaliuzes, kurios neleidžia patalpoms perkaisti dieną.
Vasaros metu rekomenduojama daugiau laiko leisti parkuose ar prie vandens telkinių, ypač per karščio bangas ir dienos viduryje.
Duomenų vaidmuo planuojant ateitį
Miesto šilumos salų tyrimai tampa svarbia priemone savivaldybėms planuojant ilgalaikes investicijas į infrastruktūrą ir želdynus.
Turint detalius karščio žemėlapius, galima tiksliau nuspręsti, kur reikalingos naujos žaliosios erdvės ar pavėsinės viešose vietose.
DI modeliai leidžia išbandyti skirtingus miesto planavimo scenarijus virtualioje erdvėje ir įvertinti, kaip keistųsi temperatūra įgyvendinus vieną ar kitą sprendinį.
Taip išvengiama brangių klaidų ir galima pasirinkti efektyviausius būdus saugoti gyventojų sveikatą karštėjančiame klimate.
Augant karščio bangų dažniui ir trukmei, moksliškai pagrįsti sprendimai tampa nebe pasirinkimu, o būtinybe.
Nuo to, kaip greitai miestai prisitaikys prie šilumos salų, priklausys tiek gyventojų sveikata, tiek gyvenimo kokybė artimiausiais dešimtmečiais.
