Kodėl kai kuriose šalyse laiką skaičiuoja kitaip? Keisti kalendorių skirtumai, kuriuos retai pastebime

Dažniausiai atrodo, kad visi gyvename pagal tą pačią datą ir metus, tačiau taip yra tik iš dalies. Greta mums įprasto Grigaliaus kalendoriaus pasaulyje vis dar veikia kitos laiko skaičiavimo sistemos, kurios gali gerokai nustebinti keliautojus ir smalsuolius.

Dalis jų naudojamos religiniams tikslams, kitos yra oficialios valstybėse, kuriose gyvenama tarsi „kitais metais“. Įdomiausia tai, kad skirtingi kalendoriai ne tik rodo kitą datą, bet ir atspindi visai kitokį požiūrį į laiką, tradicijas ir žmonių santykį su gamta.

Kaip atsirado mums įprastas kalendorius

Dabartinis Grigaliaus kalendorius Europoje įsigaliojo po to, kai buvo patikslintas senesnis Julijaus kalendorius. Pastarasis ilgainiui ėmė „vėluoti“, todėl pamažu slinko pavasario lygiadienis ir svarbios šventės, tokios kaip Velykos.

Norint tiksliau suderinti metus su Žemės judėjimu aplink Saulę, XVI amžiuje buvo atlikta reforma ir išbraukta keliolika dienų. Dalis šalių naują tvarką priėmė greitai, kitos delsė, todėl kurį laiką tas pats sekmadienis skirtingose valstybėse formaliai turėjo skirtingą datą.

Šalys, kuriose dabar „kiti metai“

Ne visos valstybės laiką skaičiuoja taip, kaip Lietuva ar dauguma Europos. Kai kuriose šalyse Grigaliaus kalendorius naudojamas tik tarptautiniams reikalams, o vietos datą skaičiuoja visai kita sistema.

Pavyzdžiui, Etiopijoje oficialūs metai atsilieka maždaug septynerius su puse metų nuo mums įprastos datos. Nauji metai ten prasideda rugsėjį, o metų skaičius remiasi senesniu krikščionišku skaičiavimu, susijusiu su Jėzaus gimimo data.

Kodėl Etiopijoje 13 mėnesių

Etiopijos kalendoriuje metai padalyti į 13 mėnesių. Dvylika jų turi po 30 dienų, o tryliktasis susideda iš penkių arba šešių dienų, priklausomai nuo keliamųjų metų.

Tokia struktūra atrodo neįprastai, tačiau dėl lygių 30 dienų mėnesių gyvenimo ritmas aiškus ir nuspėjamas. Tryliktasis mėnuo dažnai suvokiamas kaip pereinamasis ir simboliškai užbaigia metus.

Mėnulio kalendoriai ir slankiojančios datos

Kai kurios tradicijos labiau remiasi ne Saule, o Mėnuliu. Tokiuose kalendoriuose metų ilgis trumpesnis, nes dvylika Mėnulio ciklų sudaro mažiau dienų nei Žemės kelionė aplink Saulę.

Dėl to svarbios šventės, pavyzdžiui, religiniai pasninkai ar minėjimai, kasmet vis šiek tiek pasislenka per mums įprastą kalendorių. Vieniems tai iššūkis planuojant darbus, kitiems tai gyvas priminimas apie ryšį su dangaus ritmais.

Kalendoriai, skaičiuojantys tūkstantmečius

Yra ir tokių kalendorių, kuriuose dabar oficialiai skaičiuojami gerokai didesni metų skaičiai nei 2 000 ar 3 000. Jie dažnai susiję su senovinėmis civilizacijomis ir jų istorijos suvokimu.

Tokios sistemos primena, kad žmonių bendruomenės savo pradžią gali sieti ne su viena konkrečia data, o su mitiniais įvykiais, valdovų dinastijomis arba senoviniais astronominiais stebėjimais.

Ką reiškia keliautojams ir verslui

Nors tarptautiniuose dokumentuose beveik visur naudojamas Grigaliaus kalendorius, vietinės sistemos niekur nedingo. Jos svarbios planuojant šventes, vestuves, religines apeigas, kartais ir valstybinius egzaminus ar rinkimus.

Keliaujant ar dirbant su partneriais iš šalių, kur taikomas kitoks kalendorius, verta atkreipti dėmesį, kokia data minima sutartyse ar kvietimuose. Tas pats skaičius gali reikšti visai kitą dieną, jei nesusitarta, pagal kurią sistemą jis užrašytas.

Kodėl skirtingi kalendoriai išlieka

Kalendorius nėra tik techninis įrankis susitarti dėl susitikimų. Jis glaudžiai susijęs su religija, žemdirbyste, tikėjimais ir net tautine tapatybe, todėl jo keitimas gali kelti daug diskusijų.

Daugelyje valstybių kompromisas rastas taip, kad oficialiems ir tarptautiniams reikalams naudojami mums įprasti metai, o tradicijos ir šventės laikosi senojo laiko skaičiavimo. Taip vienoje šalyje tyliai gyvena du ar net daugiau kalendorių.

Ką šie skirtumai pasako apie laiką

Skirtingi kalendoriai primena, kad laikas nėra tik skaičiai laikrodyje ar telefone. Tai žmonių susitarimas, kaip aprašyti dangaus kūnų judėjimą ir savo gyvenimo ritmą.

Pažvelgus į kitų šalių datų sistemą, lengviau suprasti, kad „šios dienos“ ir „dabar“ samprata gali būti kitokia, nei esame pratę. Tai sužadina smalsumą ir padeda į kasdienį kalendorių pažvelgti šiek tiek naujomis akimis.