Kaip iš virtuvės atsargų pasigaminti 3 skirtingas makaronų vakarienes? Idėjos, kurios gelbsti užimtomis dienomis

Makaronai dažnai vadinami gelbėtoju tomis dienomis, kai nėra laiko ilgai suktis virtuvėje, tačiau nuolat kartojamas tas pats patiekalas greitai atsibosta. Turint kelis paprastus principus ir idėjas, iš tų pačių atsargų galima be vargo išgauti visai kitokį skonį.

Šios trys vakarienių idėjos paremtos tuo, ką dauguma laiko spintelėje ir šaldytuve: makaronais, konservuotais pomidorais, šaldytomis ar šviežiomis daržovėmis, sūriu ir truputiu prieskonių. Patiekalai pritaikomi pagal tai, ką konkrečiai turite namuose.

Pagrindas: ką verta turėti spintelėje

Norint lengvai improvizuoti su makaronais, verta pasirūpinti keliais baziniais produktais, kurie ilgai negenda ir tinka daugybei receptų. Tai įvairių formų makaronai, konservuoti smulkinti pomidorai, konservuoti avinžirniai ar pupelės, alyvuogių aliejus, česnakai ir džiovinti žoleliai.

Prie to prisideda šaldiklis: šaldytos daržovės, kaip brokoliai, špinatai, žirneliai ar paprikų mišiniai, leidžia turėti „atsarginę“ porciją vitaminų net tada, kai šviežių daržovių beveik nėra. Šaldytas daržoves patogu berti tiesiai į keptuvę arba padažą, jos greitai suminkštėja ir neprailgina gaminimo laiko.

Šaldytuve dažniausiai atsiranda bent vienas sūris, grietinė ar grietinėlė, taip pat garstyčios, citrina ar obuolių actas. Šie produktai naudingi skonio balansui: suteikia rūgštelės, kremiškumo arba sūrumo ir paverčia net labai paprastą patiekalą jaukesniu.

Kreminiai česnakiniai makaronai be mėsos

Pirma idėja tiks tada, kai namuose yra kietesnio ar fermentinio sūrio, šiek tiek pieno arba grietinėlės ir keli česnako skiltelės. Tai švelnaus skonio patiekalas, kurį lengva pritaikyti ir vaikams, ir suaugusiems: aštrumą reguliuosite pipirais ir papildomais prieskoniais.

Makaronus išvirkite pasūdytame vandenyje, bet neišpilkite viso skysčio: dalis jo pravers padažui. Keptuvėje ant silpnos ugnies pakepinkite smulkintą česnaką alyvuogių aliejuje, kol pasklis kvapas, tada supilkite pieną arba grietinėlę ir dalį makaronų virimo vandens, kad padažas liktų lengvas.

Suberkite tarkuotą sūrį ir maišykite, kol jis ištirps ir sutirštins padažą, jei reikia, dar įpilkite truputį virimo vandens, kad padažas nebūtų per tirštas. Sudėkite nusunktus makaronus, paskaninkite druska, pipirais, džiovintu raudonėliu ar baziliku ir gerai išmaišykite, kad padažas tolygiai padengtų makaronus.

Norint daugiau daržovių, prie česnako galima įberti šaldytų žirnelių, špinatų ar smulkintų brokolių žiedynėlių. Jie greitai suminkštėja, o patiekalas tampa maistingesnis, bet išlieka greitai pagaminamas.

Pomidoriniai makaronai su avinžirniais

Antroji vakarienės idėja pravers tada, kai norisi šilto, sodresnio skonio patiekalo, tačiau šaldytuve beveik nėra šviežios mėsos. Konservuoti avinžirniai ar pupelės kartu su pomidorų padažu suteikia ir sotumo, ir baltymų, todėl tikrai nereikia gyvūninės kilmės produktų.

Keptuvėje arba puode trumpai apkepinkite smulkintą svogūną ir česnaką aliejuje, kol jie suminkštės. Įberkite džiovintų žolelių, pavyzdžiui, raudonėlio ar čiobrelių, ir supilkite konservuotus smulkintus pomidorus, jei jie rūgštesni, galite įdėti žiupsnelį cukraus.

Į pomidorų padažą sudėkite nuplautus konservuotus avinžirnius ar pupeles ir troškinkite apie 10 minučių, kad skoniai susijungtų. Kol padažas troškinasi, išvirkite makaronus, o vėliau juos sumaišykite su padažu ir, jei reikia, praskieskite šiek tiek virimo vandens.

Ant viršaus tinka užbarstyti tarkuoto kietojo sūrio arba smulkintų žolelių, pavyzdžiui, petražolių. Jei norite pikantiškesnio varianto, į padažą galima įmaišyti žiupsnelį aitriųjų pipirų dribsnių arba truputį aštresnių garstyčių.

Greitas „vienos keptuvės“ makaronų troškinys

Trečioji idėja ypač patogi tada, kai nesinori plauti daug indų ar trūksta laiko net makaronams atskirai virti. „Vienos keptuvės“ principas reiškia, kad makaronai ir visi ingredientai troškinami kartu viename inde, todėl susidaro tirštesnis, labiau sujungtas padažas.

Į gilesnę keptuvę ar puodą suberkite sausus trumpesnius makaronus, sudėkite kubeliais pjaustytas daržoves (paprikas, cukinijas, morkas, šaldytus žirnelius ar daržovių mišinį) ir, jei turite, šiek tiek smulkintos rūkytos dešros ar kumpio likučių. Užpilkite vandeniu arba daržovių sultiniu taip, kad produktai būtų vos apsemti, ir pasūdykite.

Virkite ant vidutinės ugnies, retkarčiais pamaišydami, kad nepriliptų prie dugno, kol makaronai suminkštės. Jei vandens trūksta, įpilkite po truputį, kad nepraskiestumėte skonio, o gaminimo pabaigoje įmaišykite kelis šaukštus grietinės ar smulkinto sūrio, kurie suteiks kremiškumo.

Toks troškinys ypač tinkamas sunaudoti nedidelius įvairių produktų likučius: kelis grybus, pusę svogūno, gabalėlį sūrio ar kelias alyvuoges. Svarbiausia neperkrauti keptuvės ir stebėti skysčio kiekį, tuomet patiekalas išvirs tolygiai ir neperkais.

Kaip planuoti, kad nereiktų nuolat galvoti

Norint, kad makaronų vakarienės būtų įvairesnės, verta iš anksto pagalvoti apie bent kelis skonio „kelius“. Tai gali būti kreminis, pomidorinis ir troškintų daržovių variantai, kuriuos pasirinksite pagal nuotaiką ir turimus produktus, o ne pagal ilgą receptų paiešką.

Praktiška kartą per savaitę peržvelgti spintelę ir šaldiklį, pažiūrėti, kiek turite makaronų, konservų ir šaldytų daržovių. Taip aiškiau matysite, kokią vakarienę tą dieną lengviausia paruošti, ir išvengsite situacijų, kai atsidarote spintelę, bet vis tiek sakote, kad „nėra ką valgyti“.

Tos pačios idėjos lengvai pritaikomos ir pietų dėžutėms, nes makaronų patiekalai dažnai gerai atlaiko pašildymą arba gali būti valgomi kambario temperatūros. Pakeisdami tik kelis priedus gausite kitokį skonį, tačiau nereikės kasdien iš naujo galvoti, ką gaminti.