Vis dažniau žmonės apie keturiasdešimtuosius metus ryžtasi kardinaliai keisti darbą, o kartais ir visą profesinį kelią.
Dalis po ilgametės karjeros korporacijose renkasi mažesnes pajamas, bet daugiau prasmės, laisvės ir vidinės ramybės.
Vidurio amžiaus lūžis be krizės
Psichologai pabrėžia, kad pokytis apie 35–45 metus nebūtinai reiškia krizinę būseną.
Dažnai tai – brandos ženklas, kai žmogus pagaliau sąžiningai sau atsako, ko nori iš gyvenimo, o ne ko iš jo tikisi aplinka.
Per pirmus karjeros dešimtmečius daug kas renkasi stabilumą, prestižą ir saugumą.
Ketvirtą dešimtį pasiekę žmonės ima aiškiau matyti kainą, kurią sumoka už nuolatinį skubėjimą, viršvalandžius ir nuovargį.
Būtent šiuo laikotarpiu ypač aštriai pasijunta prasmės klausimas.
Jei dabartinis darbas jo neatsako, atsiranda stiprus vidinis impulsas keisti kryptį, net jei tai reiškia riziką ir nežinomybę.
5 dažniausios karjeros keitimo priežastys
Pirmoji priežastis – perdegimas.
Ilgus metus dirbant didelio tempo, didelės atsakomybės aplinkoje, kūnas ir psichika ima reikalauti pauzės, todėl net ir finansiškai sėkmingas darbas pradeda atrodyti netvarus.
Antroji – prarasta prasmė.
Žmonės vis dažniau kalba, kad nori matyti aiškų savo darbo rezultatą, prisidėti prie bendruomenės ar matyti realią naudą kitiems, o ne tik skaičius ataskaitose.
Trečioji priežastis – pasikeitę asmeniniai prioritetai.
Atsiradus vaikams, pagyvenusiems tėvams ar norui rūpintis savo sveikata, anksčiau patrauklus karjeros tempas ima atrodyti nebesuderinamas su norimu gyvenimo būdu.
Ketvirta – neišnaudotas potencialas.
Daugelis keturiasdešimtmečių pripažįsta, kad jaunystėje rinkosi profesiją pagal rinkos madas ar tėvų lūkesčius, o vėliau suprato, kad jų tikrieji talentai slypi visai kitose srityse.
Penkta – ribotas karjeros lubų suvokimas.
Įsitvirtinus vidurinėje grandyje ir pamačius, kaip realiai atrodo aukščiausio lygio vadovų ar specialistų kasdienybė, dalis žmonių nusprendžia, kad toks kelias jiems nebeatrodo patrauklus.
Ką renkasi karjerą keičiantys keturiasdešimtmečiai?
Vis dažniau viduryje gyvenimo kelią keičantys žmonės atsigręžia į amatus, konsultavimą, kūrybines veiklas ar mažus verslus.
Jiems svarbu daugiau autonomijos, galimybė patiems planuoti laiką ir aiškiau matyti savo pastangų rezultatą.
Populiarūs tampa ir specializuoti persikvalifikavimo kursai, profesinės mokyklos, intensyvios mokymų programos.
Žmonės neretai sutinka kelis mėnesius ar metus mokytis be didelių pajamų, kad ateityje galėtų dirbti jiems artimesnį darbą.
Dalis renkasi vadinamuosius portfelinius karjeros modelius.
Tai reiškia, kad vienas žmogus vienu metu turi kelis pajamų šaltinius: pavyzdžiui, dalinį samdomą darbą, laisvai samdomas paslaugas ir mažą savo veiklą.
Kaip pasiruošti pokyčiui finansiškai?
Karjeros keitimas po 35 metų dažnai reiškia laikotarpį su mažesnėmis pajamomis.
Todėl finansų konsultantai rekomenduoja dar prieš priimant sprendimą susikurti 6–12 mėnesių saugos pagalvę.
Praktiškai tai gali reikšti kelių šimtų ar kelių tūkstančių eurų per mėnesį sutaupymą, atsižvelgiant į šeimos išlaidas.
Svarbu realistiškai įvertinti, kiek laiko gali trukti persikvalifikavimas ir kada tikėtina pasiekti tvarias pajamas naujoje srityje.
Naudinga iš anksto sumažinti privalomus įsipareigojimus.
Pavyzdžiui, peržiūrėti būsto paskolos sąlygas, atsisakyti nebūtinų prenumeratų ar kitų ilgalaikių sutarčių, kurios riboja lankstumą.
Emocinis pasirengimas ir artimųjų parama
Karjeros keitimas viduryje gyvenimo dažnai paliečia ne tik finansus, bet ir tapatybę.
Žmogui, kuris dešimtmečius prisistatė kaip teisininkas, bankininkas ar vadybininkas, tenka iš naujo atsakyti į klausimą, kas jis yra be savo pareigų pavadinimo.
Tokiu metu labai svarbi artimųjų parama ir atviras dialogas šeimoje.
Pokytis dažnai paliečia ir kitų šeimos narių kasdienybę, todėl sprendimus verta aptarti iš anksto ir kartu susitarti dėl lūkesčių.
Psichologai rekomenduoja pokyčių laikotarpiu sau leisti klaidas ir eksperimentus.
Retam pavyksta iš pirmo karto idealiai pataikyti į naują kryptį, todėl svarbu išlaikyti lankstumą ir smalsumą mokytis.
Vis daugiau žmonių karjeros viduryje renkasi ne beprotišką tempą, o apgalvotą, lėtesnį kelią, kuris labiau atitinka jų vertybes.
Nors toks sprendimas reikalauja drąsos ir pasirengimo, daugelis jį priėmusių pripažįsta atradę daugiau vidinės laisvės ir gyvenimo kontrolės.
