Mokslininkai vis dažniau įspėja, kad mikroplastikas nebėra tik vandenynų ar sąvartynų problema.
Nauji tyrimai rodo, kad itin smulkios plastiko dalelės plačiai pasklinda ore, patenka su lietumi ir galiausiai atsiduria geriamajame vandenyje bei mūsų organizme.
Kas yra mikroplastikas ir kaip jis susidaro?
Mikroplastiku vadinamos plastiko dalelės, mažesnės nei 5 milimetrai.
Dar smulkesnės, nematomos plika akimi nanodalelės gali būti vos kelių dešimčių nanometrų dydžio ir lengvai prasiskverbia pro natūralias užtvaras.
Dalis mikroplastiko gaminama iš karto smulkių granulių pavidalu, pavyzdžiui, pramoninei gamybai ar kai kurioms kosmetikos priemonėms.
Kita dalis atsiranda susidėvint didesniems plastikiniams gaminiams – nuo automobilių padangų iki sintetinių drabužių.
Skylant plastiko atliekoms saulėje, dėl trinties ar temperatūros svyravimų jos byra į vis mažesnius fragmentus.
Šie gabalėliai lengvai įsimaišo į dirvožemį, vandenį ir galiausiai pakyla į orą.
Kaip mikroplastikas patenka į orą?
Į atmosferą plastiko dalelės patenka keliais keliais.
Jas pakelia vėjas nuo sausų paviršių, sūrios jūros purslai, taip pat žmogaus veikla – intensyvus eismas, pramonės procesai ar net buitinė veikla patalpose.
Miestuose svarbus šaltinis yra padangų ir stabdžių nusidėvėjimas.
Smulkios dalelės nuo kelio dangos ir transporto priemonių detalių tvyro ore, kurį kasdien kvėpuojame.
Namuose mikroplastiko prisideda sintetiniai audiniai, kilimai, plastikiniai daiktai.
Skalbimo metu iš audinių išsiskyrusios mikroskopinės gijos patenka į nuotekas, o dulkės su plastiko fragmentais cirkuliuoja ore.
Atlikti oro mėginių tyrimai skirtinguose regionuose rodo, kad mikroplastikas nustatomas tiek didmiesčių, tiek atokiose kalnų vietovėse.
Tai reiškia, kad dalelės gali būti pernešamos dideliais atstumais kartu su oro masėmis.
Lietus, sniegas ir geriamasis vanduo
Mikroplastikas ore nėra galutinė stotelė.
Dalelės veikiamos gravitacijos ir drėgmės iškrenta kartu su lietumi ar sniegu ir vėl grįžta ant žemės paviršiaus.
Analizuodami kritulių mėginius, mokslininkai randa skirtingos formos plastiko dalelių – pluoštų, gabalėlių, plėvelių.
Jų aptinkama ir kalnų sniege, ir miestų lietaus surinkimo sistemose.
Iškritęs su krituliais mikroplastikas gali patekti į upes, ežerus, gruntinius vandenis ir galiausiai – į geriamąjį vandenį.
Dalies dalelių nepašalina ir vandens valymo įrenginiai, ypač jei jos itin smulkios.
Tyrimuose nustatyta, kad mikroplastiko aptinkama tiek buteliuose pilstytame, tiek centralizuotai tiekiamame vandenyje.
Kai kuriose vietovėse rasta ir plastiko skaidulų, tikėtina, atėjusių iš senesnių plastikinių vamzdynų ar filtrų.
Ką tai reiškia žmogaus sveikatai?
Mokslininkai dar tik aiškinasi ilgalaikį mikroplastiko poveikį žmogaus organizmui.
Kol kas aišku tik tiek, kad dalis dalelių gali patekti į kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą ir net audinius.
Laboratoriniai tyrimai su ląstelėmis ir gyvūnais rodo, kad labai smulkios plastiko dalelės gali sukelti uždegimines reakcijas.
Taip pat keliamas klausimas dėl cheminių priedų ir ant plastiko paviršiaus besikaupiančių teršalų.
Neaiškumų daug, todėl mokslininkai atsargiai vertina rizikas, bet sutaria, kad mažinti plastiko patekimą į aplinką yra logiškas žingsnis.
Ypač turint omenyje, kad plastikas gamtoje nesuyra dešimtmečiais ar net šimtmečiais.
Ką gali padaryti vartotojai ir miestai?
Individualus vartotojas negali pakeisti globalių atmosferos procesų, tačiau gali prisidėti mažindamas plastiko srautus.
Naudoti daugkartinius pirkinių maišelius, vengti vienkartinių pakuočių ir pirmenybę teikti taisomiems, o ne greitai išmetamiems daiktams.
Skalbiniams galima rinktis natūralesnius audinius, trumpesnes ir retesnes skalbimo programas, naudoti švelnesnius režimus.
Taip sumažėja mikropluošto išsiskyrimas į nuotekas ir namų orą.
Miestų lygmeniu svarbus geresnis gatvių ir nuotekų valymas, investicijos į pažangesnes filtravimo technologijas.
Taip pat transporto ir eismo valdymo sprendimai, kurie mažina intensyvų padangų ir stabdžių nusidėvėjimą.
Didelę reikšmę turi ir švietimas – kuo daugiau žmonės žino apie nematomą mikroplastiko kelią, tuo lengviau priimti sprendimus kasdienybėje.
Tai sritis, kurioje mokslo žinios ir praktiniai sprendimai turi žengti išvien.
