Per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą tyliai, be didelių antraščių, sugrįžta vis daugiau jaunų žmonių, prieš dešimtmetį išvykusių studijuoti ar dirbti į užsienį.
Pastebima, kad dalis jų renkasi ne didmiesčius, o mažesnius miestus ir net kaimiškas vietoves, kuria verslus, prisijungia prie vietos bendruomenių ir formuoja naują požiūrį į gyvenimą regione.
Grįžimo motyvai: šeima ir gyvenimo kokybė
Dažniausiai minimos grįžimo priežastys liečia ne vien ekonomiką, bet ir emocinį ryšį su Lietuva.
Jauni žmonės nori auginti vaikus arčiau senelių, pažįstamos kultūros ir kalbos, labiau prognozuojamoje aplinkoje, kur trumpesni atstumai ir daugiau laiko lieka šeimai.
Ne mažiau svarbi tampa ir gyvenimo kokybė plačiąja prasme.
Nemažai ilgiau užsienyje pagyvenusių lietuvių pabrėžia, kad Lietuvoje paprasčiau derinti darbą su laisvalaikiu, daugiau galimybių praleisti laiką gamtoje, o biurokratija nebėra tokia bauginanti kaip prieš dešimtmetį.
Grįžusi karta dažnai jau turi sukaupusi finansinį rezervą ir profesinės patirties.
Tai suteikia daugiau saugumo ir lankstumo rinktis ne tik geriausiai apmokamą, bet ir labiausiai vertybes atitinkantį kelią – pavyzdžiui, pradėti savo veiklą ar dirbti nuotoliu iš bet kurio Lietuvos taško.
Regionų trauka: pigesni namai ir stipresnės bendruomenės
Ryškus pokytis – vis daugiau sugrįžtančių jaunuolių sąmoningai renkasi ne Vilnių ar Kauną, o gimtąjį miestą ar net kaimą.
Jiems svarbu turėti savo namus, o būstas regionuose dažnai kelis kartus pigesnis nei didmiesčiuose, todėl būsto paskola ar namo statyba tampa realesnė.
Regionuose juntama ir stipresnė bendruomeniškumo dvasia.
Jauni grįžtantys žmonės įsitraukia į vietos šventes, organizuoja įvairias iniciatyvas, kuria jaunimo erdves, remia mokyklas ar kultūros centrus ir patys tampa pokyčių varikliu.
Prie šios tendencijos prisideda ir išaugusios nuotolinio darbo galimybės.
Daugelis dirba tarptautinėms įmonėms ar klientams iš Lietuvos, tačiau realiai gyvena toliau nuo didmiesčių triukšmo, turėdami stabilias pajamas ir mažesnes išlaidas kasdienėms reikmėms.
Naujos karjeros kryptys ir smulkus verslas
Grįžtantys lietuviai atsiveža ne tik profesinių įgūdžių, bet ir kitokį požiūrį į darbą bei verslą.
Regionuose daugėja mažų kūrybinių studijų, kavinių, dirbtuvių, šeimos ūkių, kurie jungia tradicijas su moderniais sprendimais.
Dalį jaunų žmonių vilioja galimybė dirbti sau ir kurti vertę vietos bendruomenei.
Jie organizuoja edukacijas, nuotolinius mokymus, teikia rinkodaros, programavimo, dizaino paslaugas, o klientų ieško ne tik savo rajone, bet ir visoje Lietuvoje ar užsienyje.
Vis labiau matoma ir socialinio verslo kryptis.
Tai iniciatyvos, kurios siekia spręsti konkrečias problemas – nuo užimtumo stokos iki kultūros renginių trūkumo – ir kartu išsilaiko rinkos sąlygomis, pasitelkdamos skaitmeninius įrankius ir DI sprendimus.
Iššūkiai grįžus: ne tik rožinis paveikslas
Nors grįžimo istorijos skamba viliojančiai, realybėje susiduriama ir su iššūkiais.
Dalis jaunuolių pripažįsta, kad tenka iš naujo kurti socialinį ratą, priprasti prie kitokio darbo tempo, o kai kuriose savivaldybėse vis dar trūksta vaikų darželių vietų ar kokybiško viešojo transporto.
Sudėtinga gali būti ir grįžti į lietuvišką biurokratinę sistemą.
Nors daug paslaugų perkelta į elektroninę erdvę, procesai kartais atrodo lėtesni ar mažiau lankstūs, nei prie ko žmonės priprato Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ar Skandinavijoje.
Dar viena tema – lūkesčių ir realybės skirtumai.
Grįžus namo paaiškėja, kad atlyginimai, nors ir išaugę, vis dar nusileidžia didiesiems Vakarų Europos miestams, todėl tenka permąstyti vartojimo įpročius ir ilgalaikius finansinius tikslus.
Ką gali padaryti patys grįžtantys?
Ekspertai pabrėžia, kad sėkmingiausios grįžimo istorijos yra tos, kurioms ruošiamasi iš anksto.
Dar gyvendami užsienyje žmonės ieško kontaktų Lietuvoje, domisi darbo rinka, planuoja, kur gyvens ir ar reikės vaikų vietų ugdymo įstaigose.
Prieš priimant sprendimą naudinga išbandyti „bandomąjį grįžimą“ – ilgesnes atostogas, per kurias galima pasimatuoti kasdienybę Lietuvoje ne kaip svečiui, o kaip gyventojui.
Tai padeda blaiviau įvertinti, kaip jausitės žiemą, kokios yra realios susisiekimo, paslaugų, darbo sąlygos.
Vis svarbesnis tampa ir tarpusavio palaikymas.
Grįžtantys lietuviai buriasi į bendruomenes socialiniuose tinkluose, dalijasi patirtimis, patarimais ir kontaktais, padeda susiorientuoti sugrįžusiems po ilgesnio laiko.
Ši bendra patirtis po truputį keičia ir visuomenės požiūrį į emigraciją bei sugrįžimą.
Emigravę ir grįžę jauni žmonės nebevertinami tik kaip „išvažiavę laimės ieškoti“, o kaip tarptautinę patirtį turinti karta, galinti sustiprinti Lietuvos regionus ir atnešti naujų idėjų.
